Kitiems tai atrodo kaip klaida, sugadinusi man gyvenimą. Bet man tai – vienintelis teisingas dalykas, padaręs mano gyvenimą prasmingu ir vertu gyventi.
Manęs nemėgo niekas
Motina mane paliko, kai man buvo vos dveji. Niekada jai negalėjau to atleisti ir dar dabar gyvenu nešiodama pyktį širdyje. O taip sunku su juo gyventi. Bet atleisti jai negaliu. Dar ne laikas. Patekau į vaikų namus, o po metų – į kitus. Nesijaučiau mylima.
Viską teko daryti savo jėgomis. Tai labai sunku. Manęs nemėgo niekas. Nei globos namų vaikai, nei darbuotojai, nei klasiokai. Ir kas galėjo mėgti, juk buvau akiniuota bjauri mergaitė, kuri tik sėdėjo įsikniaubus į knygas ir nemokėjo bendrauti. Bijojau kalbinti žmones, su manim nežaidė vaikai, kabinėjosi darbuotojai.
Patikau tik etikos ir lietuvių kalbos mokytojams, nes tai vieninteliai dalykai, kurie man patiko ir labai sekėsi. Tai buvo kitas pasaulis, kuris atrodė sutvertas būtent man. Stengiausi perprasti žmones, supratau, kuo aš nuo jų skyriausi. Ėmiau lankyti kovų menų „ninjutsu“ būrelį, kur pasijutau sava, saugi ir suprantama.
Norėjosi numirti
Bet greit viskas pasikeitė. Atsitiko tai, kas pakeitė mano gyvenimą, pavertė jį, iš vienos pusės, skaudžiu, o iš kitos – džiaugsmingu. Ir privertė mane nuolat meluoti. Vieną žiemos vakarą einant iš treniruotės pro statybvietę mane užkalbino vyras ir paprašė pinigų. O pinigų aš niekad neturėjau, todėl labai išsigandau, kai jis ėmė greit artintis prie manęs.
Buvau silpna, nemokėjau apsiginti. Ir jis mane išprievartavo. Tai buvo siaubinga, niekada nebuvo taip baisu, kaip tąkart. Jaučiausi purvina, norėjau numirti. Grįžau namo. Niekas nieko nepastebėjo, niekam nerūpėjo, kas man nutiko. O aš niekam į akis nelindau.
Tyliai viską paslėpiau savyje, tik rašiau ir rašiau. Be galo mėgau rašyti, bet tada nepaleidau šratinuko iš rankų. Visą skausmą ir baimę atidaviau popieriui. Sąsiuvinys tapo geriausiu draugu. Nepaleisdavau jo iš rankų net miegodama, kad tik kas nesužinotų mano paslapties. Bijojau visų vyrų, visų vaikinų. Gyvenau bijodama kiekvieno kampo.
Prasidėjo nuolatinis melas
Vasario 27 dieną supratau, kad kažkas ne taip. Mėnesinės vėlavo. Susiradau taupyklę. Iškrapščiau ją ir nusipirkau du nėštumo testus. Bijojau to, ką pamatysiu. Testai buvo teigiami. Galva apsvaigo, lyg kas būtų į ją akmenį paleidęs. Žnektelėjusi ant lovos ilgai verkiau. Negalėjau patikėti, kad tai tiesa.
Tuomet man buvo tik 15 m. Vėliau apie tai pasakiau darbuotojams. Prasidėjo riksmai, kaltinimai ir nuolatinis verkimas naktimis, kai niekas nemato. Dieną būdavau lyg statula, be jausmų, šalta. O viduje viskas virte virė.
Prasidėjo nuolatinis melas, nes nenorėjau atskleisti savo paslapties, nenorėjau vėl visko prisiminti, todėl melavau visiems. Net tiems, kuriais atrodo tikrai galėjau pasitikėti.
Mylėjau po širdimi augantį vaiką. Tikėjau, kad niekas negalės jo iš manęs atimti. Pasiryžau apsaugoti savo vienintelį turtą. Darbuotojai siūlė įvairiausius baisius variantus; abortą, atiduoti kūdikį į kūdikių globos namus. Bet aš griežtai pasakiau „ne“.
Meldžiau, kad gimtų sveikas
Tuomet supratau, kad turiu būti stipri, kad ir kas nutiktų, nes tik aš galėjau apsaugoti tą mažą vaikutį savo viduje. Iš manęs bandė atimti viską, bet aš kovojau. Buvau perkelta į „Motinos ir vaiko globos namus“, kur dabar ir gyvenu.
Gyvenu iš labdaros. Rinkau drabužėlius, geri žmonės padovanojo man vežimėlį. Prasidėjo laukimas. Žinojau, kad pagimdysiu dukrytę, nujaučiau tai, ir visa širdimi meldžiau, kad vaikelis gimtų sveikas.
Pagaliau spalio 15 dieną, 23 val.30 min. pagimdžiau dukrytę. Pavadinau ją Olivija. Tada ir prasidėjo geriausios mano gyvenimo dienos, pilnos laimės ir džiaugsmo. Mokiausi dešimtoje klasėje nuotoliniu būdu ir ją pabaigiau. Džiaugiausi kiekvienu dukrytės dantuku, nauju garsu, žodžiu, judesiais.
Džiaugiuosi kiekviena diena
Dabar man jau septyniolika, o dukrytei – 9 mėnesiai. Ji turi keturis dantukus, ropoja, vaikšto įsikibusi viena rankyte, moka tarti „tet“, „mam“, „ate“, „dede“. Ji yra pats didžiausias mano turtas.
Gyvename iš to, ką duoda geri žmonės, ir džiaugiamės kiekviena diena. Dabar jau moku apsiginti, bet vis dar bijau vyrų, atokių vietų.
Dabar, kai pagaliau kažkam papasakojau savo istoriją, man pasidarė lengviau. Tuo pačiu noriu paprašyti visų gerų žmonių pagalbos. Net ir maža jūsų pagalba mums reiškia be galo daug.
Gyvenu tikėdama, kad galbūt pavyks susitvarkyti savo gyvenimą ir duoti dukrytei tai, apie ką aš net pasvajoti negalėjau.
Tai yra tai, dėl ko aš gyvenu...
Olivijos mamytė Santa
stipri mergina😀 sekmes tau ir tavo mazylei 😀*
jei nori galiu duot buta bet sakiu rajone
saunuole mamyte,stiprybrs tau ir tavo dukrytei 😘
kokia saunuole si mamyte,net graudu tikrai pasidare kad yra tiek blogu zmoniu,bet smagu kad yra ir geros sirdutes....laikykis,manau kad atsiras zmoniu kurie tau pades, palaikys.. aukit sveiki,dideli ir laimingi😀))) stiprybes mamytei
Zinok tu pati stipriausia ir reikalngiausia pasulyje savo dukrytei .Tik MYLEK ja
saunuole,zinok tavo mazyle bus pati laimingiausia turedama tokia mamyte kaip tu,o as taip pat turiu mama,bet ji praidama net labas napasako,vis kartodavo sueis 18 metu pizdinsi is mano namu,isejau kai tebuvo16,o ji nei pijoke nei rukale,tiesiog nemylinti savo vaiku,nei anukiu,tad kartais kaip buna blogai taip suspaudzia sirdi ir galvoju buciau vaiku namuose uzaugus gal butu isivaikine,dabar tureciau pas ka nueiti kavos atsigerti,pasiguosti kad man skauda nugara,bet neturiu,seu viena kaip pirstas,tiksliau ne viena turiu tris vaikucius,,o kaip pradedu verkti vaikai pribega glosto nu mama ko verki,gal nori kavos??ir praedu juoktis
Dabar turi didziausia gyvenimo varikli,laikykis jo isikibusi,manau gyvenime dar tikrai atsiras "teisuoliu",kurie pakomentuos tavo gyvenimo istorija, pamokys,greiciausiai net izeis tavo mazyle,taigi drasos tau ir stiprybes sioje kovoje,nors tiek iveikusi jau esi NUGALETOJA!
stiprybes mamyte.pasto adresas.onute.bar
@gmail.com
styprybes tau mamyte tu pati GERAUSE PAUSAULYJE MAMA saunuole laikykis ir nepasiduok,daug laimes styprybes ir sveikatos
Mamytei ir dukrytei, laimes, sveikatos ir pasisekimo gyvenime linkim! O tikiuosi juk redakcija atsizvelgs i jusu pasakojima ir sunkia padeti ir padovanos daug sauskelniu!😀 Bukit laimingos😀
Stiprybės mamytei, tikra šaunuolė.
Skaitant tavo istorija Santa kaupesi asaros.Bukit laimingos,sveikos ir tegu jusu veidukus puosia tik sypsenos.Tad saugokit ir mylekit viena kita juk jus viena kitai pats didziausias turtas kuri tik galima pasaulyje tureti.BUKIT LAIMINOS!!!
tikrai sita mamytes istorija graudinanti bet ir dziugi kad ji nepaluzo nepasidave nusivylimui ir va kuri turi grazia mergaite gyvenimas pasipuosia yvairiomis spalvomis sekmes tau ir tavo vaikeliui.😀
kada skaiciau kaupesi asaros, labai graudi istorija. Labai gerai , kad turi drasos ir rupiniesi vaikeliu , nes kiek panasaus likimo mamyciu tyliai verkia del nepasisekusio gyvenimo.
pradejus skaityti labai bijojau pabaigos nes jau lindo mintys kad vaikuciui kazkas negerai...betgi vaikuciui viskas gerai,tavo dukryte stipri ir sveika,didziuokis ja,atiduok kiekviena laisva minute tik jai,dabar savo pasaulyje esi ne viena, o kas buvo negalvok,gyvenk ateitimi ir negalvok apie praeiti,nereikia prisminti blogu dalyku,o del vyru tai anokia cia beda kai atsiras toks kurio tu verta kuris myles jus abi ir atiduos viska ka turi tik jums tada ir pajausi tai ir nebebijosi😀 linkiu niekada nepaluzti ir gyvenime patirti tik nuostabiu dalyku,o tokiu tikiu bus dar nevienas😀
Sveiki, ir aš norėčiau susipažinti su šia Mamyte
galiupadeti@gmail.com
Skaitydama sia istorija ir verkiau, ir dziaugiausi uz tave,uz tavo angeliuka,kad jus sveikos,drasios,savimi pasitikincios.Stiprybes kuo didziausios!Saunuole,kad mokslu neapleidai! Laimes,laimes!
butume laimingos galedamos jum su mazyle padeti,mano pastas Saulesakmeniux@gmail.com,parasyk savo kordinates gal mes net is to pacio miesto,susitiktume jei noretum😉
Reta tokiu merginu,kurios ryztasi tokiam gyvenimui,bet tu tikrai esi drasi ir atsakinga,savarankiska,tikiuosi ,kad visi kiti tavo gyvenimo sprendimai bus tokie pat teisingi,aukit stiprios ir laimingos....
Labai liudna kad taip dar gali nutikti,aciu dievui pabaiga laiminga:-)
Linkiu jums daug sekmes,kalnus verskit bet eikit visada i prieki...
Mano pastas yra :bebaime@hotmail.co.uk parasyk man ko tau labiausei reikia ir savo kontaktus.Padesiu kuom galesiu :-)