Ne toks ir didelis mano noras pasidalinti savo gyvenimu. Gal todėl, kad mes esame verkianti tauta ir kiekvieną dieną kažko gailimės. Gal todėl, kad daugumai atrodo, jog auginti kitokį vaiką ir apie jį kalbėti – tai trokšti aplinkinių užuojautos ir dėmesio.
Užuojauta yra pavojinga, aišku, jei jos per daug. Ji yra velniškai slidus dalykas. Pradžioje užuojauta yra išganymas, bet po to – kančia.
Gimus Samantai (jai – Dauno sindromas) aš kas dieną jutau artimųjų, svetimų, pašalinių ir šeimos narių užuojautą. Man reikėjo tik palaikymo. Tik žodžio, bet ne užuojautos.
Ir dar šiandien, kai, rodos, dukrytei jau septyneri ne už kalnų, aš jaučiu, kad žmonės mus vis dar nulydi gatvėje akimis. Dabar aš mąstau kitaip. Šiandien aš stipresnė. Aš žinau, jie žiūri, nes Samanta kitokia, bet ji labai simpatiška. Ji traukia žmones.
{pic:1}
Manau, atsistoti tvirtai ant žemes reikia laiko. Šiandien aš jau galėčiau padėti žmonėms, auginantiems kitokius vaikus. Nereikia nieko didelio laukti ir praleisti daug svarbių mažų dalykų.
Dažnai mes galvojame, kad kažkada tikrai gyvenimas bus tobulas, bet šiandien nepastebime prie savo kojų neįkainojamų lobių. Mano maži stebuklai yra su manimi. Ir aš kiekvieną dieną džiaugiuosi, kai Samantą pabarus, ji pribėga ir meiliai apsikabina.
Kai parašo tą pačią apverstą ir netaisyklingą raidę A ir kai rodydama į skaičių 1, sako „viedu“. Mes ją suprantame. Ir taip pat auklėjame, ir lygiai tiek pat reikalaujame. Ir taip kaip visi vedame už rankutės į mokyklą 8 valandą ryte.
Negaliu šiandien meluoti sakydama, kad man lengva. Bet drąsiai sakau, kad aš – laiminga...nes mes mylime be gailesčio. Tad niekas nesunku, kai myli.
Ir dėl tos priežasties mes einame į priekį ir atliekame, jei reikia, ne tokius malonius darbus. Nemylinčius tai labai vargina.
Šiuo pasakojimu noriu padrąsinti visas mamas, auginančias KITOKIUS vaikus. Aš esu tikra, kad aš tokia ne viena.
Mama Asta Lapė (lappute)
Saunuole mamyte, didziuojuosi kad esi tokia, kita gal butu pabijojusi, ir gal but palikusi, o tu drasi, zaviuosi tokiom mamytem, stiprybes
Kiekvienas zmogus gauna tiek isbandymu kiek gali panesti, tad mamos auginancios kitokius vaikus yra daug stipresnes ir istvermingesnes, nei mes, jos moka dziaugtis tokiais dalykais, kurie mum atrodo naturalus ir per daug mes i juos nekreipiam demesio. Tad manau si mama yra tikrai kaip ji sako dabar stipresne, nei iki siol...juk mes nesirenkam kokius vaikus auginti, jie patys mus pasirenka...
Niekas nežino, ko iš gyvenomo galima tikėtis. Aš manau,kas mums duota-reikia priimti-tai mūsų visų išbandymas. Nemanau,kad reikia juoktis iš tokios istorijos. Nes 'lazda"turi abu galus. Reikia tik supratimo,bendravimo, juk visi esame mes trapūs... Labai šauni mergaitė.Labai džiaugiuosi,kad tokių tėvų yra..........
bet kuo toliau tuo viskas keiciasi i gera puse,adaptuojames prie visko
jo aplinka ziauriausiai... ☹
jau taip gyvenime nutinka,kad kaltu gali ieskoti neieskojes vistiek nerasi. ne tevai" pasirenka" vaikucius o vaikuciai "renkasi" tevelius. stiprybes tikrai kad reikia ne tik auginant toki vaika,bet dar ir su aplinka kovojant.
šaunuolė mamytė, dukrytė labai graži, sėkmės jums 😀
tai vat deimante atrodo uz ka vaikams o ypac leliukams buna tokios kancios. O ir tevams.... Bet kokia neteisybe alkoholikes, asocialios mamos gimdo sveikus vaikus ir beveik niekad neisgirsi kad serga ar dar kas nors, o tu kurios laukia, rupinasi ir myli besaligiskai sulaukia tokiu isbandimu
kai laukiausi,bijojau 2dalyku-dauno sindromo ir staigios kudikio mirties.tam buwo priezasciu.pirmoji-man buwo 28m,o waikutis pirmas ir antra-mociutes prakeiksmas.baimes nepasitwirtino.bet..gimem su zuikio lupa.musu pirmoji operacija iwyko wilniuje.bunant 6 men.tada pirma karta werkiau..db mes jau grazios,randas liks,lupyte storesne,bet man ji pati graziausia.todel suprantu wisas mamas auginancias truputi kitokius leliukus.musu bedele ne tokia swarbi,kaip cia aprasytos.stiprybes jums mamos auginant graziaus
deimante o as negaliu ten skaityti man tuoj asaru pakalne prasideda
Eglike mums su dukra teko bendraut su kitokiais vaikais. Sanatorijoj teko sedet su mergaite kurios visas kunas buvo nudeginta kvarcu, tai pirma diena ziurejo dukra kreivom bet papietavus einant i kambari aiskinau kad taip negalima. Kita diena as su ta mergaite labai siltai pradejom bendrauti, dukra tik stebejo, o jau trecia diena jos labai susidraugavo. Manau daug kas priklauso ir nuo tevu auklejimo.
lappute-o jus is siauliu?
Pas mus Lietuvoje nuo seniai-kas yra kitaip ar neiprasta,buvo slepiama nuo visuomenes,todel ir uzaugo daug kartu,kurios nesugeba normaliai reaguoti i ta-"neiprasta".O dabar-as daznai pastebiu,kad siuolaikiniai vaikai visai normaliai ir draugiskai reaguoja i kitus vaikus,kurie turi kazkokia negalia,ar yra "kitokie".Pati su dukryte daznai budavom kieme su kitais vaikais ir kartu budavo mergyte,persirgus cerebriniu paralyzium.Man beliko tik stebetis,kaip visi vaikai su ja draugiskai elgesi,nors tos mergytes elgesys ir budavo nelabai draugiskas 😀 Manau-dabartinis amzius jau yra kitoks augancios kartos atzvilgiu-t.y.-didesnes tolerancijos kartos amzius 😀 Lappute,tavo mergyte tikrai grazi,miela,simpatiska ir manau tures tikru draugu gyvenime.Sekmes!
ŠIAIP JI YRA LABAI UŽIMTAS ŽMOGUS ,IR NEMANAU KAD JI NORĖTŲ RAŠYT,MES NIEKAD NEKALBAM APIE JOS VAIKO LIGA TIESIOG NATŪRALIAI PRIIMAM KAIP VISUS VAIKUS.JOS VAIKAS NEKALBA BEVEIK.BET VISKA SUPRANTA,PASISVEIKINA SAKO LABAS,ORENTUOJASI APLINKOJE,SUPRANTA KA GALIMA DARYT,KO NE ,ŽINOMA TURI SAVO CHARAKTERĮ,TAD SU JUO REIK MOKĖT SUSITART,LABAI TVARKINGAS MĖGSTA ,KAD DAIKTAI BŪTŲ SAVO VIETOSE,ŽODŽIU ŠAUNUS BERNIUKAS.
Labai malonu būtų ,kad savo mintimis pasidalintų šitoje rubrikoje mamos apie savo vaikų pasiekimus,ką įdomaus veikia ar ką išskirtinio daro.Labai įdomu būtų kad, aidar,to berniuko mamyte pati parašytų, kai laiko turi,apie jį.Juk smagu pasidžiaugti ir pasidalinti savo pasiekimais.Tai nėra lengva,bet reikia pralaužti kelius ir apie tai kalbėti,įtraukiant ir KITOKIUS vaikus
Ačiū Asta,už atvirą ir nuoširdų pasakojimą,stibrybės ir sveikatos tavo šeimynai. Tavo Samantėlė,tikra gražuolė,aš turiu draugą berniuką su dauno sindromu,kuriam 10metų,jis labai gražiai spalvuoja,kas rytą vakarą pats valosi dantis neragintas,jis laibai meilus,žinoma mamai labai reikėjo daug pastangų,kad tai pasiektų.TAU KANTRYBĖS IR STIPRYBĖS.
as pati vis galvodavau kai laukiausi kad yra tikimybe pagimdyti neigalu leliuka ir vis galvodavau kad nesugebeciau auginti...musu mergyte sveika siuo atzvilgiu,bet dabar zinau kad ir koks vaikutis butu jis yra musu,ir visos sugebetu nes tai yra ju kunas ir kraujas...zaviuosi mamytemis auginanciomis neigaliukus,nes jos yra pacios sauniausios ir stipriausios😀 odel to kad nulydi akimis su laiku visi ipranta ir nebekreipia demesio,taip buvo ir bus deja,ir dar-nemanau kad tai kazkokia bausme susilaukti kitokio leliuko,tiesiog kaip as sakau toks gyvenimas,niekas nezino kam kada atsitiks taip pat,linkiu jums didziausios stiprybes ir sveikatytes😀
ačiū jums mamos,skaitau jūsų linkėjimus ir vėl graudinuosi,niekaip nepavyksta susilaikyti nuo ašarų,nors viskas kas baisiausia ,aš galvoju-praeityje.nei aš šaunuolė nei ką,tik labai gera žinoti kad yra aplinkui galvojančių kaip tu
👍 super mamyte, saunuole😀
irgi yra zmogus ir beja labai grazi mergaite 😀 Svarbu ,kad butumet sveikos 😉