Ne toks ir didelis mano noras pasidalinti savo gyvenimu. Gal todėl, kad mes esame verkianti tauta ir kiekvieną dieną kažko gailimės. Gal todėl, kad daugumai atrodo, jog auginti kitokį vaiką ir apie jį kalbėti – tai trokšti aplinkinių užuojautos ir dėmesio.
Užuojauta yra pavojinga, aišku, jei jos per daug. Ji yra velniškai slidus dalykas. Pradžioje užuojauta yra išganymas, bet po to – kančia.
Gimus Samantai (jai – Dauno sindromas) aš kas dieną jutau artimųjų, svetimų, pašalinių ir šeimos narių užuojautą. Man reikėjo tik palaikymo. Tik žodžio, bet ne užuojautos.
Ir dar šiandien, kai, rodos, dukrytei jau septyneri ne už kalnų, aš jaučiu, kad žmonės mus vis dar nulydi gatvėje akimis. Dabar aš mąstau kitaip. Šiandien aš stipresnė. Aš žinau, jie žiūri, nes Samanta kitokia, bet ji labai simpatiška. Ji traukia žmones.
{pic:1}
Manau, atsistoti tvirtai ant žemes reikia laiko. Šiandien aš jau galėčiau padėti žmonėms, auginantiems kitokius vaikus. Nereikia nieko didelio laukti ir praleisti daug svarbių mažų dalykų.
Dažnai mes galvojame, kad kažkada tikrai gyvenimas bus tobulas, bet šiandien nepastebime prie savo kojų neįkainojamų lobių. Mano maži stebuklai yra su manimi. Ir aš kiekvieną dieną džiaugiuosi, kai Samantą pabarus, ji pribėga ir meiliai apsikabina.
Kai parašo tą pačią apverstą ir netaisyklingą raidę A ir kai rodydama į skaičių 1, sako „viedu“. Mes ją suprantame. Ir taip pat auklėjame, ir lygiai tiek pat reikalaujame. Ir taip kaip visi vedame už rankutės į mokyklą 8 valandą ryte.
Negaliu šiandien meluoti sakydama, kad man lengva. Bet drąsiai sakau, kad aš – laiminga...nes mes mylime be gailesčio. Tad niekas nesunku, kai myli.
Ir dėl tos priežasties mes einame į priekį ir atliekame, jei reikia, ne tokius malonius darbus. Nemylinčius tai labai vargina.
Šiuo pasakojimu noriu padrąsinti visas mamas, auginančias KITOKIUS vaikus. Aš esu tikra, kad aš tokia ne viena.
Mama Asta Lapė (lappute)
kaip fanai... 😉
Miela mamyte suprantu tave labai puikiai nes auginu pati suneli toki pat kaip tu mergaite,noreciau su tavimi susipazinti artimiau pasidalinti patirtimi
Mamyte tikrai stipri, svarbiausia kad mylinti, o kaip miela kai tavo vaikas tave apkabina
saunuole MAMYTE! tokiom tik medalius ir skirti.... laikykites...
Kiemo drauge augino vaikuti serganti Dauno sindromu. Bet cia zodis sergantis visiskai netinka. Taip, vaikutis veliau pradejo sedeti, vaikscioti, kalbeti. Bet karta supratau, kad tie vaikuciai viska jaucia sirdele. Buvo toks nutikimas: Dovydeliui tada buvo 4 metukai, jis stovejo kieme prie medzio ir pakeles galvyte ziurejo i medzio sakas. Paklausiau ka jis ten mato, o jis pasake:- ten aukstai gyvena paukstis, tik masinos garsiai vaziuoja ir paukstelio niekas negirdi. Isitikinau, kad retai musu sveikieji vaikuciai sitai pastebi ir pajaucia. Berniukas turi nepaprasta muzikine klausa. Jo mama muzikos mokytoja ir daznai pianinu groja sudetingus kurinius, o Dovydelis kiekviena takta idealiai atkartoja niuniuodamas.
Jus esate Mama is didziosios raides.I Jus galima lygiuotis,tokios mamos turetu buti visos.Jusu dukryte tikrai labai grazi 😀
ačiū,Deimante
ačiū mamytės už gražius žodžius
Žaviuosi tavimi, Asta. Tu tikrai nepaprastas žmogus. O kiek yra tėvų, kurie palieka savo vaikučius likimo valiai, jei jie KITOKIE. Žinoma, sunku suprasti, kai pats neaugini. Stiprybės tau.
tikrai saunuole! stiprybes,laimes ir sveikatos jums😀
šaunuole kad esi tokia stipri 😀
Esi labai stipri, gyvenimo užgrūdinta, džiugu, kad nepasidavei nevilčiai, o tvirtai eini tau skirtu keliu, kad augini nuostabią dukrą ir manau, kad dukrytė tau pati mieliausia. Esi šauni ir linkiu tau stiprybės užauginti tokią pačią dukrą kaip ir tu 🌷.
Manau mūsų visuomenė jau kur kas supratingesnė, o vaikai lieka vaikais. Turiu pažįstamą, kuri taip pat gimė su šiuo sindromu jai db 19, taip sutinku šiek tiek bendravimas skiriasi nei kitų jos amžiaus panelių, bet ji nuostabus žmogus, dažnai pasikalbam. Reikia priimti gyvenimo siunčiamus išbandymus.
Tu Asta tikrai esi šaunuolė 😉 Puiki mama! 😀 Tavo mergytė, labai graži, tokia kaip ir kiti vaikučiai 😉 Sekmės ir stiprybės jums 😉 😘
manau aplinkiniai turetu didziuotis tokia mamyte,o ne spoksoti.puikiai suprantu tave lappute,nes pries 6m.turejau neigalia dukra...kaip i exponata visi ziurejo...sekmes jusu seimai!
Aš dar turiu vyresnę dukrytę,kuri man labai padeda,bet apie tai kita diskusija
Žaviuosi tokiomis mamomis. Stiprybės. Aš pati auginu du vaikučius ir per kiekvieną nėštumą bandčiau save morališkai paruošti tam, kad vaikutis gali gimti nesveikas. Abu kartus sulaikiusi kvėpavimą laukiau, kada suverks, ką pasakys gydytojas... Man pasisekė, bet ir tau, Lappute, taip pat, nes ir tu turi savo dukrytę ir ji tau suteikia daug džiaugsmo.
gerai,kad tik žiūri,o būna kad ir pasišaipo,aišku,daugiausia vaikai.Na,bet ant jų pykti negalima
mano gimineje yra teta kuriai buvo lemta tureti negirdinti vaika. taciau del sio ivykio ji pradejo ikurineti kursciuju mokykla ir ja ikure... dabar jis vyras turintis savo seima....bet netgi dabar einant gatve kai bandom kalbeti gestu kalba atsigrezineja zmones....
stiprybes didziausios tokiems tevams.
visiskai su tavimi sutinku lappute,esi stipri
aciū dar kartą už supratimą.Aš iš Šiaulių,Monita.o dėl to,ar sugebėsiu pakelti tokį išbandymą net neabejojau .bijojau dėl kitko,ir pykau ant viso pasaulio.bet labai trumpas tas laikotarpis.o dėl ko tai įvyko mažai tesvarstėme su vyru.Daugiau įdomu buvo kitiems aplinkiniams.Kaip čia normaliai šeimai taip galėjo atsitikti.Taip,daugiausia ir duota tokiems tėvams,nes manau,jei tai įvyktų asocialioje šeimoje,niekas nesikankintų ir tie vaikai augtų vaikų namuose.Nors jie ir auga ten,todėl mažai tokių vaikų.ypač su dauno sindromu,pamatysime einant su asocialiais tėvais