Sveikos, mielosios. Prieš rašydama šį blog'ą kažkaip užsigalvojau apie tai, kaip gimsta vaikučiai, iš kur jie išvis atsiranda. Ar Jūs žinote?
Matyt, daugelis mūsų prisimena įvairius juokingus pasakojimus, kad vaikai randami kopūstuose arba kad juos atneša gandrai, arba tiesiog tėveliai nusiperka juos parduotuvėse. Ar gali būti kas nors kvailiau?:)
O iš tikrųjų lelius atsiranda tuomet, kai susijungia kartu vyro ir moters ląstelės, t.y. kai 23 spermatozoido chromosomos susijungia su 23 kiaušinėlio chromosomomis. Chromosomuose yra saugoma genetinė informacija (DNR kodas).
Visos moteriškos ląstelės turi vienodas X lyties chromosomas. Apvaisinant lytį lemia spermatozoidas, nes pusė spermatozoidų turi X chromosomą, lemiančią moteriško organizmo raidą, o kita pusė - Y chromosomą, lemiančią vyriško organizmo raidą.
Susitikus XX abiejų tėvų chromosomoms, gimsta mergaitė, o susitikus XY chromosomoms, gimsta berniukas. Bet labiausiai mane žavi mintis apie tai, kaip spermatozoidai lekia link kiaušinėlio. Kaip žinia, kuris spermatozoidas greitesnis, tas ir išgyvena, o juk jų būna tūkstančiai. Kodėl apie tai prakalbau?
Nežinau, norėjosi pasirausti savo atminties skyreliuose:) Taigi, man dabar jau 21 savaitė, kai mano leliaus svoris siekia 300-390 g, o jo ūgis - 22,5 cm. Jis periodiškai snaudžia ir pabunda. Kaip aš tai supratau? O gi jaučiu iš jo judesiukų, kurie kasdien vis stiprėja, kas mane labai džiugina ir kaskart pakelia man nuotaiką:)
Beje, mane vis labiau ir labiau vargina nugaros skausmai, nes mano mažutis auga ir stiprėja, tad jo nešiojimas tampa savotišku išbandymu. Žinoma, galėčiau palengvinti sau užduotį ir įsigyti nėštukėms skirtą diržą, tuo labiau kad ir mane prižiūrinti ginekologė tai patarė, bet vis niekaip nenueinu iki vaistinės.
Jau tie atidėliojimai...ar ir Jums taip būna? Pasižadate atlikti ką nors rytoj, bet būtent "rytoj", o ne šiandien...kodėl taip yra? Aš net nežinau, nemoku to paaiškinti, bet dažnai ta sąvoka "rytoj" virsta "poryt", "užporyt" ir t.t. ir pan.:) Visgi reikia pagaliau susiimti ir nueiti nusipirkti tą diržą, kitaip mane tikrai pribaigs tie nenumaldomi nugaros skausmai.
Na, o dabar apie svarbiausia - apie tai, ką Jums pažadėjau papasakoti šią savaitę...prisimenate? Taip taip taip, žadėjau pasakyti, ką nešioju savo pilvelyje. Žinoma, kol leliukas negims, nebusiu visiškai tikra, ar gydytoja neklydo, tačiau jau dvi ginekologės patvirtino, jog MES SU VYRU LAUKIAME BERNIUKO!!!:)
Taigi, gana įdomiai jaučiuosi, visa laukime...dviem prasmėmis:) Laukiu savojo mažojo stebukėlio ir, žinoma, knieti sužinoti, ar tikrai bus berniukas, Gabijos broliukas:) Na, jei gims berniukas, tuomet bus aišku, kodėl aš nuolat alkana.
Bet žinote, kas smagiausia? Mano vyro kasdienė reakcija, kai tik kalbame apie antrą leliuką, jis nusišypso ir vis vadina jį "Mantuku II". Žinoma, mes su vyru kalbėjomes ir apie tai, kad galime susilaukti mergytės, juk gydytojams irgi būdinga klysti, bet...būtų smagu susilaukti berniuko, kad šeimoje būtų lygybė, o vyras galėtų vestis jį į krepšinio varžybas, imti kartu su savim į žvejybą, išmokytų pataisyti spyną ir pan.:)
O štai ir mūsų vaikelio echoskopijos nuotraukytė
.
Tuo metu leliukas buvo nelabai linkęs pozuoti, tad nufotografavo, ką jis leido, stuburiuką ir galvytę (lelius buvo pasisukęs į mane veiduku, o į gydytoją nugara):)Beje, kaip Jūs atšventėte Valentinkę? Ką gavote, ką dovanojote?
Mes su vyru nusprendėme atšvęsti avansu, šeštadienį. Taigi, parsisiuntėme praeitais metais jau matytą (taip sakant, patikrintą) romantišką filmą "Valentino diena", aš pagaminau tiramisų, o tada mes su maže puošėmes ir ragavome mano šedevrą:)
Atėjus vakarui, mes, kaip įprastai, užmigdėme savo aukselį, paruošėme stalą, uždegėme žvakes ir naktinėjome:)
Buvo išties nerealu...na, o pirmadienį, tikrąją Valetintino dienikę, mano vyras mane maloniai nustebino, nes padovanojo gėlių ir "Raffaelo" dėžutę.
Taigi, jaučiausi ir vis dar jaučiuosi devintame danguje iš laimės:)Tiek šiam karteliui, susirašysime kitą savaitę.
Nėštukė Viktorija
