Tiesą pasakius, viskas, kas geriausia, baigiasi laaaaabai greitai:)
Viskas vyko pagal planą, penktadienį mūsų mažoji Gabytė pasiliko tik su viena močiutė Česlava, o jau šeštadienio ryte jai į pagalbą atskubėjo dar viena, Augenija, iš Panevėžio.
Nežinau kaip kitos mamos, bet nors ir praleidau visą savaitgalį su savo mylimu žmogumi, su savo vyru, tačiau mintimis vis nuklysdavau atgal į Vilnių ir galvojau, kaip sekasi mano mažutei, ar ji pavalgius, ar ji pamiegojus, ar jai nieko netrūksta.
Žodžiu, skambinėjau po 5-10 kartų per dieną, kad tik išgirsčiau jos mielą balselį. Ai, negalėjau pilnai užsimiršti...matyt, būti mama - tai sunkus (o kartu ir malonus) darbas 24 val. per parą:)
Kaip mes sugalvojome nuvažiuoti į viešbutį Kaune? Viskas labai paprasta. Pamenate, kad mūsų šeimyna vasarą dalyvavo viename konkurse Žalgirio mūšiui paminėti? Taigi, mano mylimas vyras laimėjo vieną nakvynę "Kauno" viešbutyje, o aš sugalvojau pasinaudoti jų specialiu pasiūlymu ir pridėti dar vieną naktį, kad mes praleistume visą savaitgalį Kaune.
Susitarėme su abiem močiutėmis, kad prižiūrėtų mūsų aukselį ir išvažiavome šiek tiek pailsėti. Mes planavome, kad penktadienį, tik įsikūrę viešbutyje, pasimėgausime romantiška vakariene "Kauno" restorane.
Deja, tądien juos užplūdo krepšininkų banga, kurie organizavo savo baliuką, tad mums pasiūlė pasimėgauti desertais bei sultimis savo numeryje visiškai nemokamai:) Aš buvau devintam danguje iš laimės.
Be to, mūsų numeris buvo puikus, pro langą matėsi nuostabi Kauno panorama.
Man tai priminė mūsų su mama kelionę į Maljorką, kur mes irgi galėjome pasimėgauti miesto panorama (beje, tuo metu aš jau laukiausi Gabytės). Atrodo, juk čia tik vaizdas, bet kiek teigiamų emocijų jis sukelia.
Mes atsisėdome su vyru prie staliuko, ragavome mūsų pasirinktus desertus ir mėgavomės vaizdu. Tą vakarą aš pirmą kartą po tokios ilgos pertraukos nuėjau miegoti kokią 23-24 val., juk atvažiavome pabūti kartu...mmm, buvo pasakiška:)
Ryte ėjome pusryčiauti. Beje, buvome maloniai nustebinti viešbučio darbuotojų paslaugumu ir mandagumu, bei valgių pasirinkimu. Pusryčiams galėjome gauti visko, ko tik širdis geidžia, nes stalas buvo nukrautas visokiausiais skanėstais, pradedant nuo šiltų pusryčių ir baigiant desertais.
Be to, papildomai buvo galima užsakyti įvairių rūšių košių bei blynelių. Ai, vos nepamiršau, o svarbiausia, kad buvo galima paragauti ir mūsų nacionalinių patiekalų, atsigerti giros, suvalgyti juodos duonos, tokios laaaaabai skanios mėsytės ir t.t.
Na, žinote, mano pilvukui buvo tikra puota, vyras net pajuokavo, kad aš esu tikra ėdrūnė ir mūsų mylimas taškelis turės kovoti su visu tu maistu, kurį aš suvalgiau:P Paskui mes nuvažiavome į centrą, norėjau užsukti į vieną nėsčioms skirtą parduotuvę, kur pagaliau išsirinkau patogias kelnes ir tokį gražų sarafaniuką.
Vyras pasakė "lai tai bus mano Kalėdinė dovana tau", o aš pridūriau "vis tiek lauksiu bent kokio suvenyro po eglute":) Vėliau viskas vyko tiesiog saulės greičiu, mes pasivažinėjome po Kauną, nugrybavome į Megą, kur pajutau tikrą Kalėdinę dvasią.
Gėda ir prisipažinti, tačiau per tiek laiko nebuvau niekur ypatingai nuklydus Vilniuje, tai bent Kaune pasitaikė tokia proga. Išvydome daugybę pakabintų spalvotų angelų, papuoštą eglę, Kalėdų Senelį ir traukinuką, vežiojantį vaikučius ir jų tėvelius po Megos pastatą.
Tai buvo puiku. Mane ir vyrą aplankė tikra Kalėdine dvasia, mes šypsojomės, juokavome ir elgėmės kaip kokie N-mečiai:) Kaip bebūtų gaila, šeštadienio vakarą mano nuotaiką truputį aptemdė mano prasta savijauta, kadangi pradėjo peršėti gerklę.
Taigi, gana ankstį atsiguliau miegučio, o vyras žiūrėjo filmus. Žinote, jis buvo visai patenkintas, kadangi namuose mes dažniausiai žiūrime filmus tik tuomet, kai Gabytė miega ir garsą padarome tokį tylų, kad reikia beveik sulįsti patiems į kompą:)
Taigi, mes abu savotiškai pailsėjome. Kitą dieną mes užsukome į "Jachtklubo" restoraną, nes turėjome specialius kuponus valgiams, ir pamažu traukėme namučio, į Vilnių, nes mes jau baisiai išsiilgome savo mažutės Gabijos.
Taigi, mūsų romantiškas savaitgalis buvo tiesiog nepakartojamas. Jis leido mums užsimiršti ir pasijusti tikrais vėjavaikiais.
Ech, kai pagalvoju, tai kartais iki pilnos laimės tiek mažai trūksta...plačios šypsenos, nuoširdaus juoko ir tiesiog šilto rankos paspaudimo:)
Linkiu ir Jums tai patirti su savo antra puse. Na, o dabar bėgu ruoštis Kalėdoms, juk šventės jau čia pat, ant nosies:D
