Taigi, šiandien jau 35 sav. su viršum. Liko visai nedaug iki finišo tiesiosios. Vis daugiau darbų ir mažiau laiko...
Taigi, prasidėjusios vyro ilgosios atostogos baigia prabėgti žaibo greičiu. Kelios dienos kaime, tada iškarto į sodybą prie ežero, tada iškart kelionė. Visur tik lekiam, lekiam, lekiam. Ir visur tik darbas, darbas, darbas...
Bet pradėsiu nuo paskutiniosios mūsų kelionės dviese. Prieš savaitę su vyru dar pasiryžom nuvykti iki Rokiškio, pas mano draugę, leliukui lauknešėlio, parvežto iš Anglijos. Uj... Kelelis tolimas... Bet ačiū dievui, turėjom mažutėlių reikalų Vilniuj, tad ir važiuojant ir grįžtant turėjau ilgokas pertraukas pailsėti. Visos kelionės metu įsukom 600 km, bet buvo verta. Pamatėme dar vieną nuostabų Lietuvos kampelį. :) Kiek mano jėgos dar leido, tiek apturėjom mini ekskursijėlių: aplankėm Rokiškio dvarą, pamatėme juodąsias gulbes, aplankėme vieną didžiausių Lietuvoje Sartų ežerą, prie kurio smagiai pameškeriojom išsikepėm šašlykiuko ir atsisveikinę toje nuostabioj vietoj parvykome namo. Tai buvo paskutinioji mūsų DVIEJŲ kelionė. :)
O prieš tai, kaip minėjau, teko visur pavažinėt - padirbėt... Tai kaime malkos, tai sodyboj ,,hektarai'' žolės pjovimo. Dar tarpuose tarp išvykų ir prie namų ką, ne ką padirbam. Žodžiu, vyras jau juokauja - greičiau į darbą, bent pailsės ten. :D
Bet grįžtant į artimesnių dienų aktualijas: pailsėję ir atgavę jėgas svečiuose - namuose grįžę, kibom į naujus darbus. Vyras toliau po remontų krapštėsi kieme, o aš pradėjau tvarkyti mažylio kraitelį. Kadangi pirkome ne naują vežimą, tai jis turėjo menkų defektėlių. Bet pridėjus ranką, jis tapo kaip naujas! Nudažiau ant rėmo esančius kelis pabrozdinimus, išskalbiau visas medžiagėles, susiradau siuvėją, kuri pasiuvo auto kėdutei stogelį ir prašau! Kuo puikiausias 3in1 vežimas už 45 eurus (su stogelio pasiuvimu) ir praktiškai, kaip naujas! 
O gi kiek čia jo reikės... Juk angelėliai taip greitai auga :))
Toliau sekė rūbelių rūšiavimas ir skalbimas... O čia tai kryžiaus keliai... Neši skalbi, neši džiauni, neši skalbi, eini nurenki, eini lankstai, vėl eini džiauni... Ir koks milijonas reisų per tris aukštus lipimo ir ėjimo džiaut iki lauko... Eini ir dūsti :D Eini ir nesuskaičiuoji, kiek jau skalbimų padarei.. Labai durnas laikas... Atrodo logiška į galą nėštumo pradėti skalbtis, nes kitaip per anksti pradėjus ir pridulkės ir nusistovės.. Tačiau į galą nėštumo, jau nelabai fiziškai tai pajėgi atlikti... Nu, bet bent jau gerai, kad vyras namuose, tai tašę su skalbiniais patampė... O sūnukas tiek garderobo turi, kiek mama. Galės kasdien po kelis kartus persirengt, nu arba tiksliau, mamytė galės perrenginėti savo princą. :D Net vyras prakeikė mane su tokiu kiekiu apdarų... :D Bet aiiiii... Geriau daugiau, nei per mažai! :DD O ir šiaip, nesuku galvos, pas mus vietos daug, turėsim kur ,,štabeliuot'' tai kas nebereikalinga, liks kitiems vaikams. Aš gi neketinu ties pirmu sustoti. :)) Pradėjus tvarkyti drabužėlius, atsirado dilema, kur juos sudėti, vyras komodos nesutiko pirkti, savo spintos pusės užleist irgi neužleido (nes pas mane gi vietos tai nėra per dvi dalis :D), tai pasiūlė į kitą kambarį nešt į didelę spintą... Na jau ne! Tegu savo nešasi ir vaikšto kasdien pasiimti sau rūbų, gi pagal jį - tai, kas gi čia tokio nueiti į kitą kambarį pasiimti drabužių... :D Juk leliukus ne retai tenka ne kartą perrenginėt po ,,avarijų'', tai ką, ir pikiruosiu pirmyn atgal... Ne ne ne... Tada pasirįžau atlaisvinti vieną savo dalį ir rekonstravom spintos dalį iš pakabinamos į dalį su lentynom. Tad dabar visi turim po skyrelį savo drabužėliams! Kompromisas valdo ♥ Baigusi su visais monotoniniais skalbimais, džiovimais, lankstymais ir vėl tas pats... Pradėjau krautis tašę į ligoninę. Vis prieinu, įdedu po daiktelį, bet uj kaip sunku... Sąrašų daug, bet visi ir vienodi ir skirtingi... Labai sunku susigaudyti ko ir kiek reikia... Lyg rašo pasiimti porą rankšluosčių - įsidėjau du vidutinius, nueinu į paskaitą, ten sako turėti didesnį, jei norėčiau pasinaudoti vonia ar dušu... Ir vėl suku galva, kaip ir ką tada imti... Sako nesinešti daiktų į gimdyklą, nes ten beveik nieko nereikės, bet tai kur tada dėt lagaminą su visais daiktais įskaitant ir tuos, kurių prireiks gimdykloj. O gal tada čia vertėtų susimąstyti apie daugiau nei vieną tašę? Bet kaip tada aš atrodysiu su lagaminu ir dar tašėm apsikrovus... Pagalvos, kad atsikrausčiau gyvent į ligoninę :D Nes jei vyras liktų nakvot, tai jis gi neparveš daiktų, o jei paliksi mašinoj gimdyklos tašę, tai visi šlapi daiktai pratuks... Ajajaj... O gal aš tiesiog perdaug apsikraunu..? :DD O ir dilema su drabužėliais leliukui.. Juk pirmas vaikelis, neaišku ko kiek reikia (nesvarbu, kad parašyta, vistiek neaišku :D), o jei ilgiau laikys, pritrūksiu, o jei ,,avarija'' kokia, nu maža ką... O jie visi tokie gražūs! Ir kaip apsispręsti, kuriuos imti..?! :D Pasiėmiau krūvą, nepanaudosiu, tai nepanaudosiu, aš gi nežinau, kokia mano nuotaika bus ir kaip norėsiu aprengti savo mažiuką, o po mano daiktus gi niekas nesikuis, nematys kiek ir ko yra, tai niekas ir nesijuoks... :D O dar kita dilema, o kaip žinot kokį dydį imti...gal gims visai mažuliukas ir reikės 50 dydžio, o gal drūtas vyras ir žiūrėk jau kokių 56 reikės... Todėl ir geriau daugiau, nei per mažai! :D
Po truputį pildantis tašei ir laukiant didžiosios dienos, mūsų ,,dukrytė'', taip pat laukia broliuko ir tikrina ar gerai atliekam namų darbus.. :D Iš pradžių išbandė ar patogią lovytę broliui nupirkom. Vėliau tikrino vežimo lopšio patogumą ir sportinę dalį, sakė viskas tinka ir patinka... :D Ant galo tikrino ar lopšio čiužinukas pakankamai minkštas. Gerai, kad viskas vyko prieš visus skalbimus ir valymus :D Tad gavus kokybės sertifikatus, išplovus ir surinkus viską, jau ,,užmarinavau'' uždangsčius viską nuo dulkių ir maža ko, atskirame kambaryje, kur sesytė nepatenka... :D Ai, net patikrino brolio spintos dalyje įdėtą dėžutę su seilinukais ir kepurytėm... Tik nusisuk sekundei... :D Gera pamoka, kaip negalima nuleist akių nuo vaikų... :D O ir, kad mažiau problemų būtų vėliau, tai prieš susitikimą su broliu planuojam sesytę į grožio saloną nuvesti, juk reikia pasipuošti, apsikirpti prieš susitikimą... :DD
Einant į pabaigą mano visiems pasiruošimo darbams, kaip tik šiandien pradėjo kankinti paruošiamieji sąrėmiai... Ajajaj... Siaubūnėlis koks... O ir naktis baisi buvo, beveik be miego ir vyra iš keršto vis žadinau, nes iš vakaro, kai aš snaudžiau, jis susigalvojo žaidimą - pažadinkim žmonytę šiaip sau... :D Kelis kart, kai jau snaudžiau, jis pašaukdavo mane vardu ir kai aš jau pabudus atsiliepdavau, sakydavo nieko... O tada.. O TADA! Jis pažadino siaubūną, ugnim, o gal labiau seilėm spjaudantį drakoną! Ir pasiutus prigrasinau, kad visą naktį, kiek bepabusčiau aš jį žadinsiu kartu, o mano naktys dauguma būna, kad dažnai pabundu į wc ar pan ir lieku be miego... Ir tą akimirką jis pasigailėjo savo poelgių... :D Tada jau bandė derėtis su nugaros pakasymais, kad palikčiau ramybėje jį, bet kadangi jis norėjo tai atidėti rytui, tai aš nenusileidau ir parodžiau jam kokios būna mano naktys... :D Tiesą pasakius, pastaruoju metu, blogiausiu atveju pabusdavau tik kokius pora kartų per naktį, tačiau šiandien buvo kažkas baisaus... Ir jam šiaip nesimiegojo, o jei užmigdavo, tai aš labai dažnai pabudinėjau nuo paruošiamūjų ir vis prisimindavau, kad jį reikia prikelt. Oj nervavosi, kelis kart pati pabudau, bet visai mieguista, atrodo net pajudėt negalėjau, bet iš principo apčiuopom, apgraibom, vos ne vos pasislinkdama surasdavau kuriam gale lovos jis pasislėpęs ir vistiek žadindavau! Ant galo susinervino ir beveik rėkt pradėjo, bet aš sušnypščiau, kad pats kaltas! Ant galo nuo kokių 6 išvis skausmai neleido man užmigt, tai jau ir sėdėjau ir kraipiausi ir ko tik nedariau, bet nebuvo nei noro, nei jėgų judint, nors ir jam nesimiegojo, kart kartėmis prasimerkdavo pasižiūrėt. Prieš 8 jis atsikėlė ir išlėkė su reikalais, o kaip tik nurimus skausmams mane nežmoniškai patraukė ant miego, tad sudėjau bluostą bent posmeliui pasnaust, bet pierkūnas, po valandėlės jau ir vyras parsirado, su mano didžiausiai nuostabai 3 rožėm... (paskutinį kartą jau seniai buvau gavus gėlių, net nepamenu kada.. O ir dar po tokios nakties... Maniau, bus susiraukęs kaip diundė kokią savaitę! O čia dar ir su gėlėm :)) ) Ir 3 pyragaičiais man pusryčiam... :D Kažkas tobulo, bet nebūčiau aš, jei ,,nesu*ikčiau'' visko :D (Pas mus šeimoj, vos ne prakeiksmas gavesis su gėlėm. Kažkada prasidėjo ir tęsiasi po šiai dienai: jeigu vyras man padovanoja gėlių be priežasties arba jis kažką prisidirbęs būna, arba kažką prisidirbs :D Dažniausiai jis dovanodavo gėles, kai reikėdavo pasakyt, kad išvažiuos į kokias pratybas mėnesiui pvz.). Nu žodžiu įteikia jis man tas rožes ir sako myliu tave, o aš jam atrėžiu, tai ką prisidirbai, sako nieko, sakau, tai ką prisidirbsi, sako - dar nežinau.. :D Juokas pro ašaras... Aišku, kaip nebūtų keista vistiek apsipykom čiut čiut, bet nieko, juk nėra namų be dūmų. :D O ir mano hormonai siautėja ir dar visokie neaiškūs skausmeliai, norėtūsi, kad labiau jis būtų nuolaidus, bet yra kaip yra.
Tai va taip ir gyvenu. :) Dar vis pasvajoju apie nėščiosios fotosesiją bet, kad orai prasti, neaišku kada tą saulę sugaudysi, jau gal ir nespėsiu nusifotografuoti iki ateis mažylis... :D
(P.S. Antras vakaras iš eilės man lauke labai kvepia rudeniu... Tas vėsos susimaišiusios su smiltele deginamų, vasarinių likučių,laužų dūmu.. ir po mažu rimstančios žemės, pranašaujančios apie trumpėjančius vakarusateinančią vėsą ir auksinius medžių lapus, kvapas... Mmmm.... Na,ko gero, ne viena iš jūsų žino tą rudenio kvapą :)) )
Tad šia poetiška gaida ir užbaigsiu šią dieną. Iki pasimatymo, mamytės :)
hermilin
floryte
Vytulka