Niekada nesigailėsiu, kad neatsisakiau savo mažylės

Niekada nesigailėsiu, kad neatsisakiau savo mažylės

02. Mar 2010, 08:00

 

Pastojau būdama 16 metų. Žinoma, nėštumas buvo netikėtas, bet atsitiko kaip atsitiko ir nieko nebepakeisi. Aš visais „už“ buvau, kad mano mažulytė išvystų pasaulį. Daug kas tam priešinosi. Nesulaukiau palaikymo iš tėvų, jie mane smerkė.

 

Atsimenu dar ir dabar mamos kupinas akis ašarų ir tuos žodžius „Kodėl nesakei to ankščiau, būtume viską sutvarkę?“

 

Nėštumas nebuvo sunkus, tik neaplenkė manęs bloga savijauta, būdinga nėščioms moterims – vėmimas. Nesinorėjo nieko valgyti...Svoris buvo nukritęs, o po kelių mėnesių pradėjo augti, kaip ir mano kruopelytė. Pilvukas vis didėjo. Širdyje jaučiau, kad turėsiu mergaitę. Gydytojos nustatytas terminas – gegužės 16 diena.

 

{smallpic:1}

 

Dienos slinko iš lėto...O štai ir lauktoji gegužės 16 d. Apsilankau pas gydytoją, kuri man ir sako: „Jeigu iki pirmadienio tu nepagimdysi, ateisi ir duosiu siuntimą gultis į ligoninę“.

 

Gegužės 17 diena. Mano tėvai ruošiasi važiuoti į kaimą. Mama pasitikslina, ar turiu greitosios numerį ir išvyksta. Pasigaminu pietus ir laukiu atvykstančio mažylės tėvelio. Netikėtai gaunu iš pusseserės žinutę „Man nubėgo vandenys“.

 

Aš jai rašau „nebejuokauk“ ir prisėdusi prie kompiuterio puolu visiems rašyti. Artėja 18 valanda. Besėdint prie kompo jaučiu, kad man kažkas ne taip...pasirodė vanduo ir jis bėgo be perstojo. Nulekiu į tualetą, skambinu mamai ir sakau, kad man tikriausiai irgi nubėgo vandenys.

 

Sulaukiu savo angeliukės tėvelio. Akimis dar kartą permetu, ar visi daiktai yra. Keista, bet vaikščiojau su šypsena ir net pamaniau, ar gali būti, kad man net neskaudės, nes tuo metu nejaučiau jokio skausmo. Grįžus tėvams lekiame į gimdymo namus.

 

{smallpic:2}

 

20 val.Užpildau reikiamus dokumentus. Gydytoja patikrina ir pasako, kad atsivėrę yra tik 2 cm. Mus palydi į palatą. Štai tada ir prasidėjo visos baimes: kaip, kas ar viskas bus gerai, ar labai skaudės?

 

Dar ta nemaloni procedūra ant kėdės, kurios bijojau labiau nei bet kas. Prasideda skatinamųjų leidimas...man darosi bloga. Tėvelis buvo šalia, palaikė mane, kartu kvėpavo, stipriai laikė už rankos. Tuo metu, kai aš gulėjau palatoje, pasaulį išvydo mano pusseserės dukrytė, vardu Auksė.

 

3 valandą nakties gydytoja pasako, kad jokia gimdos veikla nevyksta ir tikriausiai bus atliekamas Cezario pjūvis. Dar pareiškia, kad aš šaunuolė, nes leista vaistų dozė prilygo drambliui. Laukimo ir nerimo kupinos valandos slopino mane.

 

Paskutinis gydytojos patikrinimas – atsivėrė 4 cm. Šalia jos stovi anesteziologas ir prašo manęs pasirašyti, kad sutinku dėl Ccezario pjūvio operacijos. Netrukus atsiduriu palatoje, kurioje mane paguldo ant stalo ir suriša rankas, bei kojas. Aš pasineriu į miegą.

 

Pabundu reanimacijos palatoje. Išvystu seselę ir klausiu, ar jau gimė. Ji atsako: „Taip, sveikinu – Jums gimė mergaitė 3330 g“.

 

{smallpic:3}

 

Nemoku apsakyti to jausmo, ką tada jaučiau. Laimė, džiaugsmas, bet kartu ir nusivylimas, nes negalėjau išvysti savo mažutės, priglausti jos prie krūtinės ir pasakyti, kad ji man brangiausia, ką aš turiu ir kad nesigailiu ir niekada nesigailėsiu, kad jos neatsisakiau.

 

Apie konkursą skaitykite čia:

Kaip įveikiau gimdymo baimę

{smallpic:z}

 

11. Jul 2010, 17:55

aciukas pupuli😃

11. Jul 2010, 14:37

labai patiko, nes atitinka tema ir juokinga👍

30. Apr 2010, 14:50

tikra saunuole😉
labai grazi dukryte😉

sun sun 04. Mar 2010, 21:02

Šaunuolė! Sveikiname 🌷 GARBANIUKE GRAZUOLYTE 😉 🌷

03. Mar 2010, 12:48

esi be galo sauni jauna mamyte labai sveikinu tave uz drasa ir pasirinkima tapti mama

02. Mar 2010, 21:19

Šaunuolė esi monita, kad pasirinkai tokį sprendimą ir dabar turi dailutė mergytę 😀

02. Mar 2010, 21:16

Man taip pat darė cezarį,bet aš pasirinkau dalinę narkozę ir nieko nerišo...

02. Mar 2010, 20:18

Na man tai riso rankas nes leido vaistus nes narkoze pilna pasiemiau o kojas delko riso nzn gal delto kad as jas labai tampiau nes saremiai buvo nepakenciami. 😀

02. Mar 2010, 19:51

Sveikinimai mamytei, grazi dukryte labai 😀 ir saunuole kad neatsisakei didziausio turto

02. Mar 2010, 19:50

dare man cezari, bet nei ranku nei koju neriso 😀

02. Mar 2010, 19:38

Esi tikra šaunuolė, kad turėjai savo nuomonę. Mergytė tikras angelėlis 😀

02. Mar 2010, 19:07

oho kaj daro cezari surisa rankas ir kojas??? nu nezinojau :O

02. Mar 2010, 15:12

Aciu mamukai uz gerus zodzius 😀

02. Mar 2010, 14:50

Šaunuolė! Sveikinu 😀 😘 Turite labai gražia dukryte 😀 😉 Sveikatėlės jums daug, laimės, meilės 😉 🌷

02. Mar 2010, 14:48

jaudinantis pasakojimas 😉 šaunuolė, kad nepasidavei ir dabar turi labai labai fainią dukrytę 😀

02. Mar 2010, 14:05

saunuole monita 😘 kokios jus panasios😉...... o mergytes grozis. kaip lelyte😉

02. Mar 2010, 12:31

Labai grazi mergyte. Saunuole,kad neatsisakei.

02. Mar 2010, 12:03

Oi kokia princesė!!! Labai graži mergytė!

02. Mar 2010, 11:42

Gražuolę augini.
Pagarba temos autorei. Sėkmės.

02. Mar 2010, 10:58

Tokios laimes niekada nereikia atsisakyti.Nepajusi kai prades i mokykla zygiuot

1 2