Nors laukiuosi antrą kartą, bet viskas kiek kitaip nei su pirmu nėštumu. Laukdamasi pirmos dukros jausdavau šleikštulį tik ryte kuomet valydavau dantis, bet tai truko neilgai. Jokių kitų pykinimų nebuvo. O kalbant apie maistą, tai nuo pat pradžių negalėjau pažiūrėti į kebabus. Atrodydavo jei bent truputį suvalgysiu, tai supykins vietoj. Kebabai nebuvo tas maistas, kurio norėdavau kiekvieną dieną, bet iki pirmojo nėštumo tikrai suvalgydavau per mėnesį bent vieną. Ir taip nutiko, kad kebabus pradėjau vėl valgyti, kaip dukrai sukako vieneri. Iki tol niekaip neprisiversdavau nei paragauti, nei pažiūrėti į jų pusę. Labai norėjosi raugintų agurkų, konservuotų pomidorų. Pamenu vyro tėvai kaskart mums atvykus eidavo į rūsį parnešti stiklainį pomidorų vakuotų savo sultyse. Aš juos vienus be jokios mėsos ar duonos valgydavau vieną po kito. Man tai buvo kažkas tokio nerealaus ir baisiai skanaus. Pirmąjį trimestrą visai nenorėjau mėsos. Nei vienos, nei su kažkuo maišytos. Kur būdavo mėsa, ten būdavo ne mano maistas. Norėjosi tik lengvo maisto, jokių cepelinų, jokių bulvių plokštainių su vištienos sparneliais. Viską valgydavau, bet be mėsos.
Su antru nėštumu kiek kitaip. Šleikštulys buvo iki pat 15sav tiek valantis dantis, tiek pajutus kažkokį nemalonų kvapą. Ir silpnumas begalinis. Grįžusi po darbo vakarais nieko nenorėdavau kaip kuo greičiau pasiekti lovą. Persivalgymo jausmas ilgai kamavo. Atrodo vos truputį užkąsdavau ir iškart pasijausdavau persivalgius. Mano penkiametė dukra gerokai daugiau suvalgydavo už mane. Dabar jau lyg geriau ir valgau žymiai daugiau. Pažiūrėti negaliu į varškės tipo sūrius. Sūriai man visada būdavo skanu, bet dabar nesinori. O raugintus kopūstus perku dažnai. Jų turi būti kiekvieną dieną šaldytuve, kad kada panorėjusi galėčiau suvalgyti. Net ir dabar rašau apie juos ir burnoj jaučiu jų skonį. Čia lygiai toks pats jausmas kaip per pirmąjį nėštumą su vakuotais pomidorais. Ir dar.. labai noriu sušių. Keista, bet sušių anksčiau nevalgydavau. Maždaug pora metų kaip valgau. Nu ir dar, visada turiu būti įsidėjusi į rankinę saldainį, riešutų ar kokį vaisių. Kai atsiranda noras kažką užkrimsti, tai turiu po ranka.
Nei su pirmu nėštumu, nei su šiuo naktimis nevalgau ir prie lovos neturiu stalčiaus, kuriame būtų daugybė saldainių, šokoladukų, riešutų ar kitokių skanėstų. Bet saldumynų visada turiu namuose. Vyro nesiuntinėju į prekybos centrą pirkti vieno ar kito mano pageidaujamo produkto ar patiekalo. Viskas kažkaip proto ribose. Žinoma, dar tik 18 savaičių kaip laukiuos. Gal vieną vakarą imsiu ir užsigeisiu kažko čia ir dabar. Bet kol kas mano vyras ramiai miega.
O jūs, besilaukiančios mamos, turite keistų užgaidų?
RenataŪselienė