Labas! Seniai nesimatėm!
Sveikata buvo ne iš geriausių, dar tas slogus oras, sėdėjimas namuose naudos ir geros nuotaikos nepridėjo. Bet už tai kiek turiu papasakoti!!
Pirmiausia – savijauta. Kartas nuo karto supykina, kartais tenka ir apsikabinti unitazą, bet čia viskas dėl to, kad kartais suvalgau nelabai „gero“ maisto. Sunku vaikščioti, jaučiuosi kaip 9 mėnesį nėščia. Skauda dubens kaulus, klubus, nugarą. Palyginus su pirmu nėštumu, tai atrodo, kad nešioju mažiausiai 3 vaikus :D Kai laukiausi pirmagimio man absoliučiai nieko neskaudėjo, jaučiausi labai energinga, galinti „nuversti kalnus“. O dabar puškuoju kaip pingvinas. Sakyčiau, kad dėl svorio. Bet per 20 savaičių priaugau tik 1 kg, o pilvelis jau labai didelis. Grįžta į mitybą mėsa ir žuvis, nedideliais kiekiais, bet bent jau nebepykina nuo jų. Vis dar norisi saldėsių, neįsivaizduoju kaip jų atsisakyti. :)
Na, tai kas gi pilvelyje gyvena? Nežinia. Tiksliau žinojau iki šiandien, bet šiandienos vizitas sumaišė visas kortas ir vėl nežinom :D Gruodžio 17 d. apsilankiau gydytojo akušerio – ginekologo konsultacijoje privačiai, mažylis vystėsi puikiai, atitiko visas normas, placentos kraštas vis dar dengia randą, pilvelyje gyveno berniukas. Džiaugsmo daug, nors svajonėse buvo dukrytė, sesutė pirmagimiui, bet jaučiau, kad vėl turėsime sūnų. Ir atrodo taip akivaizdžiai matėsi berniuko „turtelis“... Šiandien vėl vizitas pas mane prižiūrinčią gydytoją, atliko 18-20 sav. ultragarso tyrimą ir ten jokio berniuko nebuvo. Neįsivaizduoju kur visas vyriškas turtas galėjo dingti, bet vėl pasimetimas, vėl nežinia. Taip, svarbiausia sveikas. Bet lytį žinoti irgi norisi. Tad lauksim kitos apžiūros... :D
Šiandien tiek mano tokios nuotaikingos istorijos! Kitą kartą papasakosiu kaip mano pirmagimis priima augantį mamos pilvuką ir pasiruošimą mažyliui. Apkabinu!
RenataŪselienė
kodelcia