Ką man davė 25 nėštumo savaitės?

Sveikos, būsimos mamytės.

Padrąsinta sakinio, kurį pamačiau MK paskyroje: ,,Nauji metai – nauji iššūkiai“, aš pradedu rašyti nėštumo blogą. Tikiuosi, mano bloguose pasisemsite teigiamų emocijų, minčių, idėjų ir optimizmo. Taip pat tikiuosi, kad mano rašymas bus kažkam naudingas, tiesiog man patinka jausti, kad esu kažkam reikalinga :)

Apie MK žinau gana jau seniai. Tuo metu dar nesvajojau apie šeimą. Nors mintyse pagalvodavau, kad vieną dieną aš prie šio klubelio prisijungsiu. Ir štai aš čia.

Man 26 metai ir tai mano pirmas nėštumas. Šiuo metu pilvelio gyventojui 25 savaitės. Su vyru susituokėme praeitų metų gegužės 15 d., o kūdikėlis mūsų pasaulį turėtų išvysti 2016 m. balandžio 28 d.

Nėštumas visų pirma pakeitė mano požiūrį į gyvenimą. Tiek vidine, tiek išorine puse. Aš supratau, kad visai greitai turėsiu priimti didelę atsakomybę už vaikelį, jo ugdymą. Daugiau nei pusmetis esu žmonos statuse, todėl dar labiau noriu rūpintis savo mylimu vyru. Supratau, kad mes būsime pavyzdys mūsų vaikeliui ir kokia tikroji šeimos vertybė. Atsakingiau renkuosi maisto produktus, kad kūdikėliui nieko netrūktų.

Vaikelis buvo planuotas tik nebuvo tikėtasi greit pastoti. Sužinoję su vyru apie nėštumą labai džiaugiamės, nors truputį ir buvo jaučiamas baimės jausmas ar pavyks susitvarkyti su motinyste ir tėvyste.

Nėštumas lengvas, nekamuoja jokie blogumai. Šiuo metu esu priaugusi 5 kg. Pačioje pradžioje šiek tiek pykino ir jautėsi mieguistumas.

O ką man dar davė šios 25 savaitės? Aš stengiuosi neįsileisti blogų minčių į savo galvą. Aš pirmą kartą išgirdau patį gražiausią garsą – kūdikėlio širdies plakimą. Taip, aš buvau labai jautri ir kino teatre žiūrėdama filmą ,,Išmokyk mane mylėti“ aš sugebėjau iki kukčiojimo pravirkti tris kartus. O kitą kartą mane taip prajuokino filmo siužetas, kad aš net pašokau nuo kėdės kino salėje. Su vyru po daugelio metų pradėjome skaityti pasakas savo kūdikėliui, taip mes bendraujame prieš miegą visa šeima. Eidama į darbą, mintyse, kalbuosi su vaikeliu. Mes kuriame planus ką veiksime kai jis ateis į mūsų pasaulį, kur keliausime. Kartais kai vyras užtrūkdavo darbe aš jausdavausi vieniša, tačiau dabar niekada to nejaučiu, nes pilvelyje gyvena vaikutis, kuris visada yra su manimi, manyje.

Nėštumas mane moko džiaugtis paprastais žemiškais dalykais, neskubėti gyventi ir džiaugtis kiekviena minute dienoje. Nors ir taip nekantrauju išvysti savo mažylį.

Linkiu visoms gražių dienų ir kantrybės laukime! Justina