Labas rytas, mielosios,
Pirmiausia norisi visas mamaytes ir vaikučius pasveikinti šiais žodžiais:
Jums noriu palinkėti iš visos širdies,
Kad sieloje gerumo gėlės skleistųs.
Kad jėgos vėl atgimtų su gamta,
Kad šviesią mintį dar geresnė keistų.
Kad duona ir medum Jūsų namai kvepėtų,
Kad būtų jie užuovėja saugiausia.
Kad baltas angelas –dangaus pasiuntinys-
Jus saugotų, globotų, neapleistų.
Su Šv. Velykom!
O praėjusią savaitę veiklos ir įvykių išties nemažai.
Apsipratimas su mintimi, kad po širdimi plazda sūnelio širdelė.
Juk tiek laiko nešiota, svarstyta ir pagaliau sužinota. Dabar jau kirba mintis, kokį varduką sūnukui parinkti? Laiko svarstymams dar į valias, o vardų variantų irgi daug, tik rinkis!
Atsisveikinimas su darboviete.
Nežinau, kaip jums, bet man tas laikinas atsisveikinimas (metams ar dvejiems) su savo darbo vieta išties džiugus. Paklausite kodėl? Todėl, kad įtampa, stresas, ko gero kaip ir daugumoje darbų, neišvengiamas. Dirbu švietimo įstaigoje su paaugliais, tad ,aišku, visko būna: ir gersesnių, ir blogesnių akimirkų. Vat ir džiaugiuosi, galėsianti daugiau laiko skirti savo mažiukams.
Kiek gaila, jog teks rečiau matytis su savo kolegomis, kurie išties šaunūs žmogeliukai.
Kelionė pamarin ir netikėtas atradimas.
O atsisveikinimas su kolegomis šikart gavosi simboliškas. Nemaža dalis kolektyvo prieš Velykas vykome pasižvalgyti po Kintus, Ventės ragą. Nors oras pasitaikė nekoks, bet užtai (man iki šiolei nebuvusiai tame krašte) kelionė paliko daug teigiamų emocijų.
Apsilankėme Kintų švietimo ir kultūros įstaigose. Sužavėjo vietinių gyventojų entuziazmas buriant kintiškius į įvairią kultūrinę, pramoginę veiklą. Prie to, kaip sužinojome, nemažai prisideda Kintų daugiafunkcinio centro darbuotojai ir savanoriai.
Tame centre yra susibūręs net 10 Mamyčių Klubas! Labai nudžiugau, kad ir nedelėje gyvenvietėje mamytės buriasi draugėn ir lavina, žaidina savo vaikučius. Štai kokį šaunų kampelį savo susibūrimams jos turi:
Ventės rage iki šių metų gegužės mėnesio vyksta ir vyks renovacija, į bokštą nepavyko užkopti pasižvalgyti, o oras nepalankus buvo. Tai bent marių šėlsmą pasižiūrėjom ir tinklus, kuriuose paprastai įsipainioja paukšteliai, o tada jie žieduojami.
Velykinis subruzdimas.
Štai ir Velykos. Vakar pusdienį su Deimantuku praleidome margindami kiaušinius. Šįkart išbandėme marginimo bičių vašku būdą. Turiu pasakyti, jog norint išgauti gražių raštų, reikia įgudimo ir tinkamų priemonių. Mūsų raštai tokie nevikrūs, nelygūs. Suvokiau, kad kuo smulkesnis raštas, tuo gražiau. Bet kaip pradžiai smagu buvo marginti ir taip, kaip mokėjom. Deimantukui taip pat patiko rašyti raideles „mama“, „tėtis“, „Deimantas“ ant kiaušinių, taškuoti, brūkšniuoti. Svarbiausia proceso teikiamas malonumas :)
Pasigaminome ir velykinių gardėsių.
Belieka keliauti aplankyti artimuosius, kam ir skirsime šias dvi gražias Velykų dienas.
Tvirtų margučių ir gerų emocijų!
jaldija