Ilgai dvejojusi ir galvojusi, nutariau vis tik parašyti Jums, mielosios...
Kai kurios mane pažįstate, o su kitomis susipažįstu: esu Neringa, man 36 metai, esu 4 vaikučių mama iš Vilniaus. Ilgai galvojusi nutariau jums parašyti ir pasidalinti savo netikėtu kalėdiniu stebuklu...
Viskas prasidėjo lapkričio pradžioje, kai laukiau savo ateinančių mėnesinių, na, kitos jų nelaukia... Bet aš tikrai laukiau ir nė minties, kad gali būti kitaip nebuvo... Kadangi jos pas mane vis keletą dienelių užsitęsdavo, tai vėluojant nepergyvenau labai, be to, buvo susirgusios mano mažosios mergaitės, tad ir galvoti apie kažką kitą nebuvo laiko. Na, ką, eilinį kartą nubėgau į vaistinę vaistukų ir praeinant pro lentynas akys užkliuvo už nėštumo testo, stabteliu, dar pagalvoju...
Mąsčiau: „Gal tu kvaila.... Juk saugojomės, kaip visada, daugeliui, manau, priimtinu būdu - tai nutrauktu lytiniu aktu." Na, bet testukas buvo nebrangus, vos 3 litukai, tai ką jūs manot, imu ir nusiperku.
Grįžtu namo, nelaukiu jokio ryto, iš karto nueinu ir pasidarau. Ir ką jūs manot.....Ogi II . Mhhh.... Galvoju, turbūt, testas klysta, juk pigus, be to, daug skaičiusi, kad jie nepatikimi. Skambinu vyrui ir prašau, kad grįždamas iš darbo nupirktų brangų testuką, ir ką jūs manot, pasidarau - vėl II.... Nieko sau, man šokas, vyrui dar didesnis. Kada? Kaip? Žiūrime vienas į kitą nieko nesuprasdami. Aišku, iš karto duag klausimų kilo: ką daryti, kaip reiks išlaikyti, užauginti ir t.t. Be to, juk mano mažiausiajai dukrytei tik 6 menesiai...
Tai štai, kelias dienas vaikštome abu komoje... Aš, aišku, po kelių dienų atsigavusi nulekiu pasidaryti echoskopijos, bet kadangi nėštumas mažas, nieko nesimato. Tada nulekiu pasidaryti kraujo tyrimą, kuris parodo, kad mano nėštumas 4-5 savaitės. Na, ką gi, nusiraminu, susitaikau ir laukiu.... Taip sulaukiau gruodžio 12 d., kada vėl nuėjau echoskopijos kartu su vyru ir ką gi, susipažinome su savo kalėdiniu stebuklėliu, kuriam šiuo metu jau 8 savaitėlės...
Žinoma, kai pagalvoji, 5 vaikai yra daug. Manau, bus tokių, kurios mane pasmerks ar nesupras, kodėl aš pasirinkau vienintelį kelią – gimdyti. Sakys, kad reikia pagalvoti ir apie esančius vaikus ir t.t. Tačiau mano pasirinkimas toks, ir niekada jo nekeisčiau, kaip bebūtų sunku. Tai štai, jei jums bus įdomu, kaip mums sekasi toliau augti, tik duokit žinoti...
Geros dienelės visoms ir stebuklingų Kalėdų...
Neringa
Nuo MK redakcijos: Žinoma, įdomu, kaip jums seksis ir toliau. Rašykite, Neringa, savo nėštumo dienoraštį kas savaitę ir jums padovanosime puikių sauskelnių pakuotę naujagimiams HUGGIES NEWBORN!
blogietee
mergele35