Aš jaučiu, kad tu jau esi

Susilaukti mažylio nesistengėm, buvom tokios nuomonės, kad ateis pas mus tada, kai bus tam laikas. Rugsėjo pradžioje pradėjau jaustis prastai. Pilvo pūtimas vargino dieną naktį, atsirado didelis nuovargis ir jausmas, kurį jau pažinojau. Tarsi kas iš vidaus šauktų „alio, čia jau dvi širdys plaka“. „Tu esi“- tokia mintis atėjo iš karto, kai tik apžvelgiau mintyse savo savijautą ir jausmus. Nėštumo testas mano mintis tik nedrąsiai patvirtino. Buvo neryški antra juostelė, bet ji buvo. Ir bėgant dienoms, vis testą pakartojus, ta juostelė tik ryškėjo. Iš karto prasidėjo skaičiavimai: kiek savaičių dabar yra, kada apsilankyti pas gydytoją.

Vizito pas gydytoją laukiau rami, nežinau kodėl, bet buvau visiškai atsipalaidavusi, jaučiau, kad jis yra ir viskas pas mus gerai. Visiškai kitokia būsena, palyginus su pirmuoju nėštumu. Pirmasis nėštumas buvo visiškai netikėtas, viskas nauja, akys pilnos baimės. Vizito pas gydytoją laukiau drebančia širdimi. Visokios mintys kirbėjo: „o gal nesivysto, gal ne vietoje“. O dabar viskas kitaip, visiška ramybė. Apsilankymas pas gydytoją praėjo puikiai, sužinojau, kad nėštumas vietoje, 6 savaičių ir panašu, kad kitokių bėdų nėra. Gydytoja akušerė ginekologė paskyrė būtinus tyrimus, kito vizito laiką ir išdavė nėščiosios kortelę. Buvau labai laiminga.

Kai sužinojau, kad laukiuosi, jokių simptomų greitai nebejaučiau. Pilvo pūtimas dingo, nuovargis po mažu taip pat baigėsi. Tokiu metu, su pirmagimiu, mane be proto pykino, vėmiau kasdien, kvapai erzino, o iš lovos negalėjau pakilti. Kai pradėjau džiaugtis, kad dabar viskas daug lengviau, su trenksmu grįžo nuovargis, kartu atsinešė stiprų pykinimą. Vėl grįžau į lovos rėžimą, kėliausi tik tam, kad pasirūpinčiau pirmagimiu. Maistą gaminti iki dabar dar prilygsta didžiausiam iššūkiui. Maisto įnoriai visiškai skiriasi nuo pirmojo nėštumo. Tada aš galėjau diena iš dienos valgyti mėsą ir nieko kito daugiau nenorėjau. O laukdamasi dabar, į mėsą negaliu net pažiūrėti. Norisi vaisių, daržovių ir aišku, daugiau pasmaližiauti (ypač bandelių). Kvapai taip pat manęs neerzina, o nuo patiekalų išvaizdos supykina.

Štai tokia mūsų pradžia. Pilna džiugesio, laimės ir laukimo. Kitą kartą papasakosiu apie atsiradusias didžiules baimes, nerimą ir netgi kaltę laukiant antrojo mažylio, papasakosiu ir kaip su tuo tvarkausi. Galbūt mano patarimai pagelbės būsimoms mamytėms.

Šilčiausi apkabinimai

Karolina