Su gimdymo baime tikrai esu neblogai susipažinusi. Gimdžiau du kartus ir dabar auginu dvi gražuoles paneles.
Pirmą kartą šį įvykį patyriau būdama dvidešimt vienerių metų. Kadangi buvo pirmas nėštumas, buvau prisiskaičiusi ir girdėjusi įvairiausių istorijų (tikrų ir išgalvotų).
{pic:1}
Labiausiai gąsdino nežinomybė, kaip bus. Visos žinom, kad skauda, bet kai su tuo nesi nė karto susidūrusi, gali tik įsivaizduoti. Iškart su vyru nutarėme, kad vaikelį pasitiksime kartu. Dėl to buvo šiek tiek ramiau, kad ne viena, turėsiu palaikymą tokią svarbią akimirką.
Gimdymas buvo komplikuotas, mergytė gimė vakuumo pagalba. Smulkiai neaprašinėsiu, kad negąsdinčiau būsimų mamyčių. Bet sakiau, kad daugiau vaikų tikrai neturėsiu. Bet gerai sakoma „Niekada nesakyk niekada“.
Antrą kartą gimdyti ryžausi tik po septynerių metų. Bet gimdymo baimė buvo daug didesnė, nes jau žinojau, kaip viskas vyksta (ir kad nepasikartotų kaip per pirmą).
{pic:2}
Kad įveiktumėme gimdymo baimes, kurių jau buvo daug su vyru, ėmėme viską planuoti. Susitarėme su Kauno klinikų gydytoju Černiumi, kad gimdysime jo priežiūroje. Viską jam smulkiai nupasakoję, koks buvo pirmasis gimdymas ir ko imsimės, kad taip daugiau nepasikartotų.
Gimdymo baimę padėjo įveikti mūsų ir gydytojo patirtis, patarimai, kad tikrai viskas bus gerai. Jau važiuodama gimdyti žinojau, kad bus pasiruošta bet kokiai ekstremaliai situacijai.
Bet viskas buvo šaunu ir gimdymas tapo didele švente mūsų šeimai. Dėl to didelį „Ačiū“ galiu pasakyti ir gydytojui Černiui.
Apie naująjį konkursą skaitykite čia:
{smallpic:z}
sun