24 nėštumo savaitė: atlieku relaksacijos pratimus

24 nėštumo savaitė: atlieku relaksacijos pratimus

09. Mar 2011, 08:30

Ech, štai ir baigėsi mano lankomi Šemetos kursai. Tenka pripažinti, kad aš pasisėmiau labai daug naudingos informacijos apie patį pasiruošimą gimdymui.

 

Man ypač patiko, kai šį savaitgalį mus supažindino su relaksacijos pratimais (kurie irgi buvo įrašyti į mūsų USB raktus). Šeštadienį ir sekmadienį mes pradėjome mūsų kursą būtent nuo jų. Žinote, tomis dienomis man baisiausiai trūko miego, bet po tų relaksacijos pratimų nuovargį kaip ranka nuėmė:)

 

Taigi, pirmadienį, kai mažylė smigo, aš pakartojau tą patį. Dar bandau atsisiųsti vandenyno bangavimą, jūros ošimą, nes pastebėjau, kad būtent šie garsai mane labiausiai atpalaiduoja, o juk gimdymo metu man reikės mokėti atsipalaiduot ir atsikvėpti pauzėse tarp sąrėmių ir stangų:)

 

Žinote, pastebėjau, kai visiškai atsipalaiduoju, tai mano kūnas pasidaro toks lyg iš vatos, iš pradžių aš lyg įkrentu į kokią minkštą sofkutę, nebegaliu pajudinti nei kojomis, nei rankomis, atsiranda toks lengvumo pojūtis galvoje ir paskui....aš lyg visiškai ištirpstu.

 

Tai ganėtinai keista, kadangi nebuvau nieko panašaus patyrusi. O ką tai reiškia? Iki šio momento, matyt, nebuvau pilnai atsipalaidavusi. Na, bet tam mes ir gyvename, kad išmoktume vis kažko naujo bei įdomaus, ar ne?:)

 

 

Beje, pasikartosiu, kad Šemetos kursai išties reikalingi, bet tik toms poroms (arba toms nėštukėms), kurios ruošiasi natūraliam gimdymui, kurios nori įsiklausyti į save ir bent jau pamėginti gimdyti su plačia šypsena veide. Kalbant apie būsimo mažylio prežiūrą bei žindymą, tie aspektai buvo apšviesti ganėtinai prastai.

 

Žinoma, lai nesupyks ponia Kristina, kuri vedė tą paskaitą, tačiau man tikrai trūko informacijos. Be to, aš galėjau palyginti jau gautas žinias iš www.nukas.lt, ten lankiausi, kai laukiausi dukrytės, ten labai plačiai pasakojama apie tai, kaip prižiūrėti ką tik gimusį leliuką.

 

O tai neįkainuojama dovana "žaliems" tėveliams. Na, ir pabaigai apie kursus, visgi aš turiu daugybę klausimų dėl žindymo, į kuriuos man dar taip ir nepavyko rasti atsakymų, tad bandysiu lankyti dar ir Vilniaus arkivyskupijos rengiamus kursus, į kuriuos užsirašiau balandžio mėnesiui.

 

Štai tokios naujienos apie mano švietimą ir pasiruošimą būsimam gimdymui:) Taigi, šiuo metu mano savijauta yra nuostabi, stengiuosi kasdien atlikti relaksacijos pratimus, kad galėčiau pasinaudoti šia galimybe ir gimdymo metu plius pasisėmiu tiek teigiamų emocijų, kad net negaliu aprašyti visko, ką jaučiu:)

 

Beje, praeitą savaitę aš buvau nuėjusi pas savo ginekologę, kuri mane patikrino, peržiūrėjo atliktus tyrimus ir pasakė, kad mano nėštumas vystosi kuo puikiausiai. Tik tuo metu aš jai pasiskundžiau dėl savo galvos negalavimų. Pradžioje ji nusiuntė mane pas neurologę, kuri įtarė stuburo osteohondrozę (bet nėštumo metu neįmanoma padaryti rentgeno nuotraukos, kad viską išsiaiškinti) arba padidėjusią skydlaukę.

 

Taigi, neurologė, savo ruožtu, nusiuntė mane dar ir pas endokrinologę. Tiesą pasakius, net nesitikėjau tiek daug dėmesio. Aš pridaviau kraujo tyrimus, kad išsiaiškintume, ar iš tikrųjų pas mane padidėjusi skydlaukė, bet endokrinologė pasitaikė tokia maloni moteris, kad ji išklausinėjo apie visą gyvenimo būdą, pasidomėjo, ar aš jau turiu vaikų, kaip dukrytė maitinasi, kiek ir kaip miega.

 

Žodžiu, išklausinėjo įvairių detalių ir padarė išvadą, kad mano galvos skausmai gali būti tiesiog nuo paprasčiausio nuovargio bei streso. Pirmiausiai, ji labai nustebo, kad mano Gabytė vis dar keliasi valgyti naktimis ir vis dar vakarais gauna mišinuką.

 

Paskui dar labiau nustebo, kai pasakiau, kad iki šiol neatskyriau jos nuo mūsų su vyru, ir mes miegam visi trys (o, gal geriau sakyti 4?) vienoje lovoje.

 

Taigi, ji patarė pakeisti dukrytės racioną ir pamažu iškelti ją miegoti į savo lovytę. Ir žinote ką? Mes jau visą savaitę valgome normalų maistą, o vakarinį mišinuką tiesiog pakeitėme įprastu maistu, ir nuo to laiko mažė (tfu tfu tfu) nebuvo dar nė karto atsikėlusi naktį.

Na, kai galiausiai įprasime prie šių maistinių pakeitimų, imsimės ir kraustymosi į lovytę, juk ne viskas iškart, ar ne?:) Tuo labiau, kad šiuo metu mes vis dar stengiamės priprasti dar ir prie puodo.

 

Taigi, visos šios pastangos iš tiesų davė vaisių...kai įvyko visi šie pasikeitimai, aš (tfu tfu tfu) dar nė karto nesiskundžiau galvos skausmais:)

 

Rytoj eisiu dėl savo tyrimų pas endokrinologę, bet man atrodo, kad ji nieko blogo neras. Beje, praeitą savaitę nuėjau į Vaidos tortadienį, kur pasikroviau teigiamomis emocijomis iki pat mėnesio pabaigos:) Nerealiai smagiai praleidau laiką, nors ir nežaidžiau boulingo, kur ir vyko visas veiksmas. Namiškiai nustebo, kad išvis ėjau, bet juk svarbiausia yra kompanija, o ne aplinka.

 

 

Beje, pas mane jau 24 nėštumo savaitė, o tai reiškia, kad mano leliukas jau sveria apie 600 g, o ūgis siekia 28 cm, nors jo akytės vis dar užsimerkusios, tačiau visos jų dalys jau susiformavo. Įdomu tai, kad akies rainelė vis dar be pigmento, ji įgaus savo spalvą per ateinančius mėnesius. O galutinė leliuko akių spalva susiformuos tik po jo gimimo.

 

Taigi, kaip jau supratote, gyvename mes labai labai smagiai, nors ir artėja mano tortadienis, toks jau sakyčiau rimtesnis jubiliejus:) Bėgu pamažu ruoštis ir atsisveikinu su Jumis, mielosios, iki kitos savitės;)

 

Linkiu Jums pačių gražiausių akimirkų per šį ilgąjį savaitgalį.

 

IKI, nėštukė Viktorija:)

09. Mar 2011, 09:06

Matai, kaip su tuo mišinuku naktį 😪
Jo, Kristina turi savo įsitikinimus. Išvis, nelaimingas tas ,kuriam įvyko tokia "nelaimė" nepagimdyti NATŪRALIAI.Man gi baigėsi gimdymas CP, tai n minučių turėjau jai aiškinti ,kodėl darė. Ji vis burbėjo "negali būti, negali būti"Dėl žindymo - vėl tas pats. Pas mane situacija buvo lygiai ta pati dėl tų spenelių kaip ir tau. Ir dabar nežinočiau, kodėl taip yra. O ji "negali būti"Tai kaip su tokia ką kalbėti

09. Mar 2011, 08:57

zinok, as lygiai apie ta pati mastau su lovyte😀 kad reikes isimt viena sienele ir pristumt prie musu lovos, taip ji jausis lyg miegotu su mumis, bet is tikruju savo lovytej, na o pamazu bandysim ir galutinai ja ten perkraustyt😉 o kas liecia zindyma...kadangi negavau visu atsakymu i savo klausimus, as pamenu, kad mano maze valge kas pusvalandi, nes pirmais men. vedziau sasiuvini apie Gabijos maitinima, kiek laiko valgo, kiek budrauja ir pan., tai kai pasiklausiau pas Kristina, kas tai galetu buti, ji pasake, kad tai neimanoma, Gabyte tiesiog tampe mano kruti, bet nevalge...nors ji ir sake, kad gyd. turi tam tikras normas ir visa kt, o ji ne, bet kai "gavau" atsakymus i kai kuriuos savo klausimus, supratau, kad ji irgi turi tam tikrus remus ir nieko kt nenori girdet😉 na, bet dzin, nuvarysiu i arkivyskupija, pazesiu, ar ten gausiu naudingos info😉
o del misinuko....maze ne tai, kad atsibusdavo, bet pradedavo rekt ir reikalaudavo maisto viduri nakties, na juk mamos zino, kada mazyles verksmas ka reiskia😉 tai matomai jai truko maisto diena, kai perejom prie normalaus visi naktiniai pabudimai pasibaige😉

09. Mar 2011, 08:52

Laba. Man taip pat kažkaip keista, kad dar Gabytė keldavosi naktimis valgyti.Nors mes dar duodam mišinio ryte apie 8 val. ir vakare apie 22. Bet naktį neduodam.O kaip ji parodo naktį ,kad nori mišinio?Tai būna, kad būdrauja, pabunda naktį, bet mes paliūliuojam ir viskas.
Pas mus tas pats su miegojimu. Bet dabar mes išėmėm lovytės vieną sienelę , prisistumiam prie savo lovos, ir atrodo, kad su mumis miega😀.Bet , vistiek, paryčiais turim persinešti į savo lovą-neišmiega ten visos nakties.
O dėl Šemetos kursų.Tai va,dar vienas žmogus, kuris gali teigti, kad info žindymo tema pas juos tikrai mažai, galima sakyti, visiškai mažai.O Kristina tiesiog "draskė" man akis telefonu, tvirtindama, kad apie maitinimą buvo gausu info.Jau kas per nemaloni asmenybė, ypač kaip kalbiesi telefonu.

1 2