Sveikutės, labas MK !
Pagaliau suledėjusias dienas nutvieskė žaismingi saulutės sinduliai. Net ir kasdieninė namų ruoša patapo malonesnė, kai pro langus skerbiasi saulutė. Tik, deja, norisi kuo greičiau baigti tuos „užburto rato“ darbus, ir kaip voverytei riaukšti riešutus, tai man norisi pasivaikščioti lauke, DAUGIAU saulės, gryno oro, o ne kasdienio skalbinių lankstymo, galvojimo – ką pagaminti, plauti indus, kai vakare jau nieko nesinori, visgi pagulėjus trumpai tenka tipenti ir šveisti virtuvės „šedevrų“ likučius nuo lėkščių, antraip – liks kitai dienai . . . Ech, GRASI ta kasdienybė AR NE TAIP ?
Tikra atgaiva išprūsti bent valandai, pamatyti senai pažįstamą veidą, pasišnekučiuoti – tada „nuleidi garą“ ir vėl su entuziazmu kimbi sukti, minkyti tešlos, „maliavoti“ vis kitus receptų ingridientus.
O kai varikliukas perdega . . . TADA. Kilimas nesiurbtas žaibišku greičiu pasikloja šapais (kasdien siurbti reikia), kaupiasi lėkštelių kalnas, mat sūnui kiekvienam „patiekalui“ reikia vis švarios lėkštės . . . Tada pietūs būna iš vakarykščių, t.y. – gaminimas dviem dienom į priekį. O kai jau „neskanu“ vaikui, tada geriausia, duok mamyte ŠLAPKĖS. Na ir kas per išmislas ta „šlapkė“, vaikams toooookia gardi, tooookia skani, kad net Garfildo lazanija nepriviliosi. . . .
Na išliejau rutinos sankaupas nuo širdies. O dabar apie linksmesnius reikaliukus.
Vis dar renku vardą . . . sunku. Turiu keletą variantų, bet kartais jie man taip gražiai skamba, o kartais visai netinka, taip ir dvejoju. Tad, HELP, mamytės, tiesiog parašykite kokie vardai JUM patinka, gražūs, gal turite argumentų DĖL DVIGUBO VARDO ? Tiesiog pasidalinkite tais JUMS MIELAIS VARDAIS, būsiu dėkinga ;)
Na, o mano mažiukėlis, jau tui būti apie 30 cm, sverti arti pusės kilogramo. Ohoho, koks vyriukas. O tai puikiai jaučiasi spyriukų srityje. Pilvelis net banguoja, lengvai gali justi jo spyriukus ir bumsėjimus. Tarsi su broliu „pasikalba“, Kajus priliečia pirštu, coliukas spiria atsakomąjį smūgį. Taip miela ūna, kai prisliečia ir pabučiuoja, pasako, kad myli. Kartais klausinėja kada gi tas broliukas bus ? Na, pažiūrėjus mūsų estafetės likusius mėnesiukus, regis ne tiek ir daug beliko. O mamytė turi aibę reikalų. Dar nemažai daiktelių reikės, nemažai gražių emoijų renkant, myluojant, lankstant, ruošiantis su šypsena veide.
Greičiau tas pavasaris, dar noriu spėti pasimėgauti žemės atgimimu, žydėjimu, gardžiais šašlykais paežerėje ar prie upelio . . .dar noriu spėti išmokti rimčiau megzti . . .dar noriu. Tik kol kaukiu – nežinau. Laikas kaip vanduo, o norų sąrašas beribis. Reikia susiimti.
Stabtelkit ir, JŪs, mielosios kartais, vieną dieną kilimas padengtas šapuku ivneu kitu – tikrai nedings, pasėdėkit, pasivaikščiokit, pasimėgaukit žiemos saulute.
Tad su tokiais „voveriškais“ palinkėjimais atsisveikinu iki kito JUBILIEJINIO šešių menėsių sukakties dienoraščio puslapiuko ir . . . siunčiu po riešutuką pasisėdėjimui, ramiam pabuvimui su savimi kiekvienai.
Viena iš tų „rytoj pradėsiu“, „rytoj – padarysiu“ nėštukė
Roberta.
Krisliukas
gintarerei
pypse