Sveikos :)
Papasakosiu apie kitus šeimos narius be vyro ir sūnaus. Tai katinas Liuciferis ir šuo Ropė.
Ne kartą yra tekę girdėti tokių istorijų, kai šeimos atiduoda savo gyvūnus artimiesiems ar į prieglaudą tada, kai pradeda laukti pagausėjimo. Bet tai jau kraštutinumas, yra ir gausybė puikių pavyzdžių, kurie mane labai žavi :)
Štai mano patirtis yra labai puiki :) Išties net nežinau kaip dabar su vaiku reikėtų gyventi be katino :D Kai laukiausi sūnaus katinas neįprastai dažnai ateidavo ant kelių ir murkdavo murkadavo...tarytum tam, kad pilvelio gyventojui būtų ramiau :D
Na ir tik gimus jiedu tapo puikiais draugais. Jei niekas nenuramina - nuramins katinas. :)
Šunelis namuose atsirado kai sūnui buvo 5 mėnesiai. Buvo visko, kol šuo suprato, jog vaikas yra aukštesnio rango gaujos narys....bet dabar jie visai neblogai kartu pažaidžia, pievose smagiai drauge laksto.
Svarbiausia, kad gyvūnai moko ramybės, pakantumo...ateityje mokys ir atsakomybės.
O dabar katinas vėl neįptastai daug murkia, o šuo prie manęs tapo ramesnis (nors ji yra didelė nenuorama)...ir pasakyk, žmogau, kad gyvūnai nieko nesupranta :D
Raudonas balionėlis
Vytulka