Sveikos mielosios:) Kaip nuotaikos prieš artėjantį savaitgalį? Aš tai jau laukiu nesulaukiu, kadangi praeita savaitė buvo ganėtinai keista.
Trečiadienį vyras nedirbo, o štai šeštadienį darbavosi, tai lyg ir buvo tos 2 laisvos, bet kai jos nekartu, tai net nepasijuto. Be to, keletą dienų man baisiai skaudėjo galva, atsirado dar vienas nemalonumas, kad ir ką suvalgyčiau, baisiausiai kildavo rūgštys.
Atsimenu, kai nešiojau savo dukrytę, panašiai kankinausi, tačiau tuomet man padėdavo stiklinė vandens, arba šalta arbata, arba dar geriau - stiklinė pieno, tačiau su 2 leliuku viskas kitaip. Šie būdai man visiškai netinka, jie net nesusilpnina atsiradusios problemytės, taigi bandysiu atrasti kokių naujų būdų:)
Na, išsiverkiau Jums ant peties, dabar galiu papasakoti ir apie malonius dalykus:) Man jau 22 nėštumo savaitė. Pasirodo, kad mano mažylis jau gali suraukti antakius, kaip mokyklinukas spręsdamas kokį sunkų matematikos uždavinį.
Be to, jis žymiai daugiau mankštinasi, aš jaučiu jo kojytes bei rankytes ne tik dieną, bet ir vakare bei naktį, kai labiausiai man norisi poilsio ir miego. Žinote, nesu pakankamai didelė ir stora, kad netilpčiau pro duris (oi, viliuosi, kad taip bus ir 9mėn.), tačiau mano apvalėjantis pilvukas jau pamažu sudaro man šiokių tokių kliūčių, pvz. kai bandau užsimauti šiltas kojines.
Jau nebegaliu atlikti šio veiksmo neatsisėdus arba jeigu stoviu, tuomet prašau savo vyro pagalbos:) Ar pamenate, kai minėjau apie savo nugaros skausmus? Taigi, man pagaliau pavyko iš dalies jų atsikratyti. Kaip? O gi mano mylimas vyras nupirko man nėštukės diržą.
Pamenu, nuėjome kartu į vaistinę, kur jį reikėjo pasimatuot, kadangi ten buvo 3 dydžiai, S,M ir L. Žinoma, paprašiau vaistininkės pagalbos, kuri baisiai nustebo, kad vos 5mėn. mano pilvas jau toks didelis. Pasižiūrėjo į mane ir sako:"Ogo, tai Jums dar pusė nėštumo liko?"
Bet žinote, man patinka, kad mano pilvas išties jau matosi, juk nėštukė privalo turėti pilvuką. Taip smagu stebėti, kaip keičiasi mano formos, kaip pamažu apvalėja ir didėja mano pilvukas, kaip vis daugiau ir stipriau spardosi mano leliukas.
Bet juokingiausia, kad nėštumo metu moterims taip norisi, kad jų pilvukai būtų kuo didesni, o iškart po gimdymo atsiranda noras kuo greičiau atsikratyti tais visais, dar neseniai vadintais seksualiais apvalumais:) Manau, reikia atrasti auksinį viduriuką, neužsisėdėti namuose, esant galimybei kažkur išeiti.
Šeštadienį, kai mano vyras dirbo, mes su mamyte ir mano mylima dukryte nutarėme aplankyti mano krikštamotę bei jos šeimą (mat jie gyvena šiek tiek už Vilniaus, tad, kad ir kaip būtų gaila, mes matomės gana rėtai). Oi, iš pradžių Gabytė paleido dūdas, bet kai išvydo ten gyvenančius 2 katinus bei šuniuką, visos ašaros akimirksniu išdžiūvo:)
Be to, ir su giminaičiais iš naujo susipažino, mat paskutinį kartą juos matė gal prieš gerus 3-4 mėn.
Bet labiausiai man patinka, kai išeinu kur nors viena ir palieku vyrą su savo deimančiuku Gabija kartu. Grįžtu, o ten...štai toks mielas širdžiai paveiksliukas. Ech, vien dėl tokių momentų verta gyventi:)
Beje, pas mus namuose pasitaiko ir mini Gabytės fotosesijos:)
Štai taip mes ir gyvenam, linksmai ir laimingai:)
IKI, nėštukė Viktorija:)
blogietee