Sveikos, mielosios :)
20 savaičių - pusė kelio jau nueita. O kur tas laikas dingo iki šiol nesuprantu.
Besilaukdama sūnaus kiekvieną savaitę žinojau į kokį vaisių savo dydžiu jis jau panašus, koks yra didysis tos savaitės pasiekimas ir panašiai. O dabar nežinau nieko panašaus.
Šios 20 savaičių prabėgo labai greitai. Žinoma pati pradžia iki tų 12 išganingųjų ėjo lėčiau, bet visa kita tiesiog sunku ir sugaudyti :)
Laikas bėga, dabar daug kas žinoma, daug kas suprantama. Jau turiu suvokimą kaip kas po ko ir kodėl. Nelyginant pirmąsyk aplankai įspūdingo grožio draustinį, bet visai neužilgo vėl ten nuvykus pastebi visai kitus dalykus, visai kitus vaizdus, net jausmas kitoks. Taip ir su nėštumu, antrą kartą jau labiau išsigryninęs tas tikrasis laukimo jausmas, kurį išgyvenu visai kitaip nei pirmąjį....
Na, dar liko pusė kelio, pirmadienį keliausiu pas daktarę ultragarso tyrimui. Bus įspūdžių, tad iki kito karto :)
Raudonas balionėlis :)
Vytulka