Žiūrėk „Mamyčių klubą” sausio 9 d., 9.30 per TV3
Tai tikrai nėra vienintelė besilaukiančios moters baimė. Ir ko tik jos, anot naujojo Mamyčių klubo laidelės vedėjo Juozo, tik neprisigalvoja…
Pasak specialistų, nėra moters, kuri sužinojusi, jog laukiasi, kartu su begaliniu džiaugsmu nepajustų ir baimių. Tiesa, vienos apie tai pasakoja atvirai, kitos gi linkusios neigti
Taigi, kokios baimės puola mūsų mylimas nėštutes? Kokios priežastys lemia, kad vienos būsimos mamytės išgyvena šį periodą jautriau nei kitos? Ir kaip būsimieji tėveliai gali joms padėti?
Specialistai nėštumo baimes linkę skirstyti į tam tikras grupes. Tad kokios gi jos? Laidelėje sužinosite ir tai, koks gi efektyviausias būdas atsikratyti tų baimių.
Apie tai – „Mamyčių klube“ sausio 9 d., šeštadienį, 9.30 per TV3
nors man ir pirmas gimdymas buvo,bet nebijojau,gimdziau su ta mintim kad visie skausmai laikina,ir kad pagaliau pamatysiu savo sunyti,ir istikruju nebuvo taip baisu kaip pasakoja visos,svarbiausia nepulti i panika,nusiraminti😀
Žinoma bijoti - natūralu, ypač kai tai pirmasis gimdymas. Manau naudinga pasiskaityti literatūros šia tema, pasikonsultuoti su daktare savo, lankyti kursiukus, kurie tikrai prideda drąsos, susitaikyti su ta mintimi ir mažiau galvoti apie tai, o daugiau galvoti apie patį mažylį, kad sveikas būtų. Ir geriausia mažiau klausyti mamų, tetų ir draugių, nes dažnai nupiešiama kitaip nei yra iš tiesų, juk visos moterys skirtingos ir skirtingai tai išgyvena.
Aš kai gimdžiau kitoje gimdykloje ne viena pagimdė, klykdamos, tiesa tai drąsos nepridėjo, netgi užsimiršau ką perskaičiau 😃 Man regis dauguma ir klykia daugiau iš tos baimės, nei iš skausmo. Ant vienos net daktarė pyktelėjo, ko klykia ši 😃
Aš tvardžiaus, nors skausmais raičiaus dvi dienas, o ir pats gimdymas skausmingas, bet neklykiau, nesidrąskiau dėl to ir vyro buvau pagirta, kad atsilaikiau 😀
as pamenu taip pat buvau prisikalusius darugiu, kaip ten baisu, bet kazkaip raminau save kad viskas bus gerai viska iskesiu, ir man pasiske man gimdymas buvo lengvas, na bent jau as viska baisiau isivaizdavau 😀 tad manau svarbiausiai nusiteikti kad viskas bus gerai, viskas lengvai ir graitai praeis, ir kad visa tai suteiks jums begale dziaugsmo, visoms laukiancioms gimdymo dienos linkiu graziu akimirku.
labukas,na baime tai tikrai jauciau ,tik nezinau ar del tos nezinios ,ar kad tik lialiukui butu viskas gerai.Atejus terminui ta baime dar sustiprino ir niekaip neprasidedantis gimdymas ,nors jau buvo kelias dienas skatinamieji leidziami ir daromi ivairus pagreitinamieji procesai😀,bet lialiui pasirode pilvelyje smagiau😀.Negana to baimes akys pasidare isvis dideles kai visa diena praleidau gimdykloje po skatinamuju ir salia uz duru kitose gimdyklose mamyciu riksmai tikrai nesuteike daugiau pasitikejimo,o viskas pasibaige tik po paros ant operacinio stalo ir dabar jei vel reiketu gimdyti tikrai butu vel daug baimes😀
mane buvo apemusi gimdymo baime, matyt todel taip ilgai nesiryzau pastoti, bet mano stebuklelis atsirado "netycia" ir man neliko kitos iseities kaip kad laukti gimdymo😛 pradejau lankyti spec.kursus, kur moko tinkamai kvepuot ir siaip lavina dar negimusi stebukleli, vaiksciojom kartu su mano vyru nuo 4 men iki pat galo...ir zinote kas? pagimdziau savo mergaite per 2val, zinoma skausmas buvo nerealus, bet jau po keliu men prakalbau apie 2 vaikeli, kt metais jau pradesim "gamyba"😃
manau,kad visos bijo,to skausmo( na nebent mazohiste butu 😃 ) ir kad vaikiukui nieko neatsitiktu. geriau zinotipasidometi,,kas bus, negu pulti i isterika,klykti .... beto dabar daug ramiau,kad gali gimdyme dalyvauti vyrai,ar kiti artimieji 😉
As nelabai bijojau, bet gimdymas nebuvo is lengvuju... Antro leliuko noreciau, pacio gimdymo nebijau, nu bet jau tuos saremius tai galetu kas nors kitas uz mane iskenteti....
Man reikes gimdyti birzelio men.Kazkaip dar negalvoju apie ta baime.Bet kai ateis ta diena jauciu verksiu kai teks gimdyti 😀
ir as bijojau kai laukiausi,o pasirodo nera ten ko bijoti 😀tik pagimdziusi jau apie antra pagalvojau 😀
Sveikos mamytes nuostabu paskaitneti ivykius kurie jau ivyko,man sie stebuklai ivyko 2 kartus.Pirma kart rekiau kaip isprotejusi ir atsigavau tik po kurio laiko taip pat sakiau kad negimdysiu daugiau arba po ilgo laiko bet jau po pusantru metu norejom antro vaikelio tik jau jis taip greit neatejo.Bet po 4.5 metu gime antras stebuklas bet su pirmu paliginus man buvo tik malonumas ir nuo pirmo gimdymo skiriasi 100%.Dziaugiuosi juos turedama,del to stipraus skaumo turbut besaligiskai juos myliu.Taip kad mamytes bijoti nera ko nes istikruju kai atena laikas baime isnyksta ir viena mintis galvoi kad mazylis butu sveikas ,o as viska istversiu.
Na o as neseniai sios savaites ji zurnale perskaiceu apie waisiaus branda ir kaip jis ir kada ateina i pasauli.tad mamytes paskaitykit ir jūs ir baimes isbegs lauk.sekmes.o as jau turiu 1,5men dukryte liusiją man ir buwo baisu bet kai pawaiksciojau i nestukiu kursus perejo baime.swarbu buwo tik kaip gims mazyle.
Kol vaikščiojau su pilveliu, kartais pagalvodavau apie finalą ir suimdavo baimė. Stengdavausi apie tai negalvoti. vydavau tokias mintis šalin. Esu apskritai iš bailelių. Bet kai atėjo ta diena, tai kažkodėl nei akimirkai nebuvo atėjusi į galvą mintis apie baimę. Viskas vyko taip natūraliai ir ačiū dievui sklandžiai. Gal dar ir todėl, kad stebuklėlis atėjo po dviejų valandų atvykus į ligoninę 😀 Šiaip jau manau, kad galvoje visą laiką turi būti tik teigiamos mintys, tikriausiai tai padeda 😉
As bijojau nerealiai skausmo ☹,ir kaip save guodziau pries,taip ir po likau nesuzaveta visu tuo procesu..,kiek moterim reikia iskenteti visko per gyvenima...Jei ne mano vyro iniciatyva,gal dar ilgai buciau viena be savo stebuklo.Dabar esu jam dekinga uz kudikeli,bet antrakart,kad aukociausi gyvenime,nezinau kiek turetu praeiti laiko...As pilnai sutikciau pasiaukoti ir isivaikinti.Galima nuostabu dalyka padaryti per savo gyvenima,duoti siluma zmoguciui,kuris galbut niekad to nepatirs.Ir as jausciausi pakyleta ir niekas mano kuno nebedraskys...
labai planavom savo angeliuka,net 8 men.o kai suzinojau kad laukiuosi,eme panika.buwo tik wiena mintis BIJAU!O dar draugiu pasakojimai..i nestumo gala,buwo mintis,velniop baime,GREICIAU ateitu ta diena.o kai ji atejo,nebebuwo jokiu minciu 😃
Aš tai pačio gimdymo nebijojau, labai norėjau pati gimdyti. Nerimavau tik, ar leis? Deja, mano baimės pasitvirtino - gimdyti pačiai neleido, teko daryti cezario pjūvį.....
kiekvienas gimdymas ir tos pacios moters daznai skiriasi,galvoju priklauso nuo metu,nuo kudikio dydzio ,nuo pacio nestumo eigos,tas nerimas aplanko kiekviena,aisku,kai viskas vyksta greiciau nei tiketasi,neprisigalvoji tiek daug ,atrodo ir nebijojai
pradzioj gal ir buvo siokia tokia baime bet gale nestumo jau buvo kad tik greiciau viskas prasidetu 😃 o visa ta skausma kompensuoja kai pamatai maziuka. Bent jau man tada nieko nebeskaudejo 😉
o as taip bijojau gimdyti,jog galvodavau geriau jau visa gyvenima nescia buciau 😀
Pradzioje nestumo negalvojau apie gimdymo baime,bet i gala,kaip ir kitos mamytes,galvojau,kad tik greiciau.Taip ir atsitiko-viskas ivyko 2sav. anksciau ir Cezario pagalba.
pradzioj nestumo bijojau gimdyt kaip vaikscioja su pirmu nestumu 😃 bet pabaigoj tik meldziau kad kuo greiciau nes atsibodo 😃