Rodos, mūsų šiuolaikiniame pasaulyje hendlingas – tik mados dalykas. Tačiau hendlingas iš esmės – sumanus rankų darbas auginant ir padedant vystytis mažyliui.
Hendlingas (anglų k. handling – darymas ko nors rankomis, elgimasis) – dalis Bobato metodikos, taikomos vaikams iki metukų. Tai praktiški patarimai apie tai, kaip elgtis su vaiku, kad jam suteiktume saugumo ir pasitikėjimo jausmą, kaip jį motyvuoti aktyviai judėti, matyti ir klausytis.
Pagal Bobato metodiką Latvijoje su vaikučiais dirbama jau nuo 1994 metų. Šią metodiką 1950 metais sukūrė Vakarų Europos neurofiziologai Berta ir Karelas Bobatai.
Hendlingas suteikia galimybę stebėti visas vaikučio vystymosi stadijas – nuo galvutės laikymo, nuo nugaros apsivertimo ant pilvuko, ropojimo iki sėdėjimo ir vaikščiojimo.
Su kiekvienu mažyliui reikia elgtis individualiai, todėl būtina žinoti visas įmanomas galimybes padėti vaikučiui kuo geriau vystytis.
Auginant vaikutį, REIKIA:
*Sukurti pasitikėjimo jausmą (kontaktuoti akimis ir aiškinti savo veiksmus).
*Koreguoti mažylio kūno padėtį, orientuojant jį į centrą ir stebint kūno simetriją (dešinė ir kairė vaikučio pusės yra vienodai išsivysčiusios).
*Pakelti ir guldyti mažylį tik per šoną.
*Gerinti galvytės laikymą, atsižvelgiant į kūdikio amžių.
Auginant vaikutį, NEGALIMA:
*Laikyti mažylio vertikaliai, kol jis tam nėra fiziškai pasiruošęs (nenešioti vertikaliai, nesodinti, nestatyti ant kojyčių, nenaudoti anksčiau nei galima „kengūros“ nešioklės ir vaikštynių).
*Kelti aukštyn už pažastų, tempti už kojyčių ir rankyčių.
Visų svarbiausia – elgtis su kiekvienu mažyliui reikia individualiai ir pasitelkti kantryb3. Pirmaisiais mažylio gyvenimo metais tėvai gali jam padėti taisyklingai vystytis tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Jausdamas jūsų lėtus, pasitikinčius ir tikslius judesius bei veiksmus vaikutis gauna daug nuostabių įspūdžių.
