Atrodo, dar taip neseniai buvau nėsčia, džiaugiausi savo pilvuku, o va jau ant rankų sūpuoju ją - savo Austėją.
Nėštumas buvo lengvas, gal tik nervus sugadino mano liga, kai susirgau bronchitu ir kartu kraujo užkrėtimu. Todėl iki pat pabaigos meldžiausi, kad mano pelytė būtu sveika. Ir štai birželio 16 dieną paryčiais stipriai man įspyrusi lyg įspėdama, kad jau ateina, nubėgo vandenys, o lygiai po trijų valandų aš jau ją laikiau ant rankų ir dėkojau Dievui, kad ji sveika.
Sąrėmiai buvo skausmingi, bet gydytojai palaikė gerą atmosferą, todėl lengviau buvo visa tai iškęsti, o pats gimdymas buvo greitas, net nespėjau sureaguoti.
Per nėštumo laikotarpį galvojau vis, kur gimdyti, Antakalnio klinikomis buvau nusivylusi, todėl galvojau apie Vilniaus gimdymo namus, bet atėjus gimdymui vis dėl to pasirinkau Antakalnio klinikas ir, laimei, nenusivyliau.
Gimdyklos erdvios ir suremontuotos, taip pat kaip ir palatos, o akušeriai, ginekologai ir jau skyriaus seselės bei daktarės jaunos, mielos, linksmos ir geranoriškos. Dėkoju joms labai.
Nors esu dabar neišsimiegojusi, pavargusi, besimokanti tvarkytis namuose, kai du vaikai, bet galiu drąsiai teigti, kad esu pati laimingiausia mama su savo uogom, kad likimas man tai skyrė :)
sveikinam 🌷
aciu 😉 o pienuko tai turiu tikrai daug 😀
Sveikinimai turint dar vieną mažylę ir sėkmės 😉
👍 🌷 🎉