Super mažylio blogas: mano siaubas - mastitas

Mano siaubas – mastitas.

Kas skaito šį mano blog‘ą turbūt tikrai jau žino, kas tas mastitas. Tikiuosi, kad skaitote iš smalsumo, arba profilaktiškai, nes nei vienai maitinančiai mamai nelinkėčiau to patirti. O savo patirtimi dalinuosi todėl, kad galbūt yra ir tokia mama, kuriai „dega“ krūtis (arba abi), kuriai 39 temperatūros ir kuri, tik ką išėjo iš gydytojo su receptu antibiotikams ir diagnoze – mastitas. Nes man taip buvo, ir jau du kartus. Pirmąjį kartą, kai Jokūbui, mano pirmagimiui, buvo 2 mėnesiai, išėjus iš gydytojo verkiau visą naktį, kaip dabar juokiuosi, tuomet turbūt išverkiau tą skausmą, kuris buvo krūtinėje.

Atsimenu, kad tada, kaip ir dabar – man tai buvo didelis stresas ir milijonas savigraužos minčių: „kodėl nebuvau atidesnė? Kodėl neapsaugojau krūtinės nuo vėjo? Kaip dabar gersiu tuos antibiotikus? Nejaugi ir mano vaikas turės juos „ragauti“? Aš noriu maitinti! Aš iškentėsiu visą skausmą už galimybė toliau žindyti savo vaiką“. Pirmąjį kartą, apart to, kad krūtis degė, dar buvo ir guzelių, kuriuos buvo svarbu išmasažuoti.

Buvau skaičiuosi, kad svarbu nedelsti ir iškart imtis priemonių, todėl tąkart pasikviečiau masažistę, kuri, man rekomendavo sukąsti dantis ir puse valandos masažavo, tiksliau traukė man tą užsistovėjusį pieną, taip išmasažuodama iš krūties tuos guzelius. Vėliau, po kiekvieno maitinimo, pati, negailėdama , savęs dariau tą patį. Rezultatas – jokių vaistų ir Jokūbą maitinau poto dar 8 mėnesius!

Šįkart viskas kartojosi labai panašiai.. Motiejui – 4mėnesiai. Vieną vakarą man sukyla temperatūra iki 39.2. Skauda ir šiek tiek raudona kairioji krūtis. Šakes – mastitas !! Prie visos ir taip blogos savijautos, vėl imu kaltinti save, kad nepasisaugojau, kad turbūt perpūtė vėjas ar skersvėjis namie, gal kondyškė automobilyje, gal pervargau per pastarąsias kelias dienas, gal šiandien mažai ar išvis nespėjau pavalgyti. Ir vėl ašaros su pagrindiniu klausimu „kaip aš toliau maitinsiu?? Juk jam tik 4 mėnesiai.. juk jam būtinai reikia mano pieno..“

Nakties be paracetamolio jau neišgyvensiu, nes atsigulus toks jausmas, kad viskas kūnas aptirpinėja, o man baisu užmigti, nes bijau numirti..  Iš ryto, lekiu į BAK, ten kraujo tyrimas parodo uždegimą. Tačiau, šįkart nėra guziukų krūtyje ir nėra ką masažuoti. Vėl gaunu receptą antibiotikams. Aš verkiu, kad nenoriu jų.. Tada, gydytoja Rasa man pataria dar pabandyti liaudiškos medicinos priemones: ledukai ir kopūsto lapai. Šis būdas man priimtinesnis. Grįžtu mano ir kaip „tėve mūsų“ visą dieną (gaunasi kokie 3 kartai) kartoju tokį ritualą:

• Žiūriu į veidrodį ir kartoju sau: „aš pati geriausia mama pasaulyje. Aš maitinsiu savo vaiką tiek, kiek norėsiu“;
• Maitinu Motiejų iš to kairio papo ir jam sakau tarsi maldą: „mažyli, mano meile, mano stebukle, dabar mes turime būti stiprūs, turime būti tarsi viena komanda, todėl tu privalai išvalgyti iš čia viską iki paskutinio lašo. Pasistenk prašau, padėk man.. Man dabar labai reikia tavo pagalbos. Aš noriu tave maitinti! Noriu, kad tu valgytum tiek ilgai, kiek norėsi, noriu, kad tu būtum sveikas“. Ir viduje tikrai tikiu, kad aš pati ir jis, tik jis gali man padėti;
• Tada einu nusitraukti dar to paskutinio lašo, tuo pačiu pamasažuoju krūtį ir padėkoju jai;
• Dedu daug ledo ant krūties. Įsivynioju į maišelį ir dedu tiesiai ant skaudamos vietos. Kad tvirčiau laikytųsi aptvarstau krūtinę su elastiniu bintu. Ir palaikau apie 10min. Ledukai beveik ištirpsta;
• Galiausiai užsidedu kopūsto lapą, prieš tai pamaigau jį ir palieku iki kol visai suminkštėja, tuomet keičiu nauju ir taip kaitalioju iki kol ateina laikas vėl maitinti iš tos krūties.

Rezultatas toks, kad šios procedūros man padėjo! Ir jau trečios dienos vakare, temperatūra nebepakilo, raudonis praėjo ir skausmas dingo. Neapsakoma laimė ir dėkingumas atsiranda viduje:)))

Ir dabar, viskam praėjus, aš suprantu, kodėl taip atsitiko.. Ir tikrai ne vėjas čia kaltas.. Visos ligos, kurios pasireiškia išoriškai, yra susijusios su vidaus organais ir visi atsakymai bei gydymai yra mūsų viduje;)

Mamos, būkime stiprios! Pirmiausia žiūrėkime ir saugokime save! Tuomet ir mūsų vaikai bus sveiki ir laimingi :)