Super mažylio blogas: atostogos likus dviese

Vieni pasakytų, kad kokios čia atostogos, kai lieki namie su kūdikiu?

Šį savaitgalį Jokūbas su tėčiu išvažiavo į savo gimtąją Klaipėdą, pas senelius, o mes  su Motiejum likome Vilniuje. Ir šiandien aš supratau vieną dalyką, dėl kurio man pasidarė liūdna.. Kodėl man nebuvo taip gera ir paprasta su pirmu vaiku? Kur mano protas ir suvokimas buvo prieš du metus? Atsakymą į šitą klausimą aš lyg ir žinau, tik labai gaila, kad tas supratimas ateina tada, kai susilauki antro vaiko.

Visi atsakymai slypi mamos viduje, mamos ramybėje. Šiandien Motiejus man leido skirti laiko sau ir tik įdėmiai žiūrėjo, o tiksliau didžiąją laiko dalį miegojo, kol:

• Namie man padarė manikiūrą ir pedikiūrą;
• Kirpykloje sutvarkė plaukus;
• Kitame salone padarė depiliaciją;
• Aš pasportavau įveikdama 5km su vežimėliu;
• Skaniai papietavau restorane;
• Pažiūrėjau du filmus (vieną ryte, kitą vakare);
• Ir parašiau blog‘ą apie šią dieną.

Tiek „reikalų“ aš net būdama be vaiko nepasidaryčiau. Tad belieka padėkoti sūnui už tai, kad jis man suteikia tiek daug jėgų, tiek džiaugsmo, tiek energijos ir kūrybiškumo į viską žiūrėti paprasčiau, o svarbiausia su šypsena.

Prisimenu, kai Jokūbui antrą, trečią mėnesį buvo pilvuko diegliai, tai jis, šveicariško laikrodžio tikslumu, pradėdavo verkti 19:00 ir baigdavo apie 21:00. Ir kiekvieną kartą, prieš devynias, palūždavau ir aš.. Verkdavau kartu su juo. Tik mamos supras, kaip yra sunku ir kaip skauda matyti savo verkiantį vaiką, suvokti, kad niekuo negali padėti, o tik nešioti ir glausti jį prie savęs, o mintyse melstis, kad geriau jau man tas jo skausmas pereitų. Su Motiejum yra tas pats, vakarais jam maudžia pilvą. Dažniausiai pora valandų nešioju jį ant rankų. Bet neverkiu. O jį ramindama - šypsausi. Jam prisnūdus tiesiog atsisėdam ant sofos ir aš įsijungiu filmą, tam kad nukreipčiau mintis kitur. Ir tai man padeda išlikti ramiai, o svarbiausia „neužkrėsti“ savo pieno stresu ir blogomis emocijomis, kurios, kaip pastebėjau, 100% persiduoda vaikui. Turbūt man reiktų nutylėti ir tą faktą, kad naktį Motiejus miega su manim vienoj lovoje? Juk kitos mamos gali mane pasmerkti dėl to.. Bet, yra kaip yra, man taip daug patogiau, aš pailsiu, nes sūnus išmiega visą naktį, nuo 21val iki 8nių ryto (!!!) O tuos du ar tris kartus, kai naktį jį maitinu, tai net neskaičiuoju, nes jis ir valgo miegodamas, o aš dažniausiai užmiegu greičiau negu jis pavalgo.

Štai ir sulaužytos rekomendacijos, visokių Ginų Ford taisyklės ir dar daugumos patarėjų patarimai, kaip galima, o kaip negalima. Galima viskas!! Svarbiausia, kad mama ir vaikas jaustųsi gerai, kad būtų mylimi ir mylėtų vienas kitą :)