,,Labas rytas" - šį rytą, kaip ir kiekvieną saulės patekėjimą pastaruosius keturis mėnesius man primena mažo spindulėlio balselis. Ištiesų, vietoje šių dviejų pasisveikinimo žodžių pasakęs gražų "gu gu gaaaaa!", jis šypsosi ir laukia kol prieis jo mama ir tėtis. Smagu, kai vietoje rytinio verkimo jau galiu girdėti smagius mažylio skiemenis, tarsi sapno pasakojimą. Suraukti antakiai ir piktesnis tonas prašo pusryčių, o abi rankutės sukištos į burną ir garsus čiauškėjimas primena besikalančius dantukus. Kaip greitai mes augame, laikas bėga, dienos lekia...
Kai mažylis užmiega, mama bėga prie kompiuterio mokytis. Studijos nuotoliniu būdu - išsigelbėjimas šiuo momentu. Galiu skirti laiko ir studijoms ir mažyliui. Mažylis atsibunda - pakalbame, pavalgome, nusiimame sauskelnes, valandėlę gyvename laisvėje be jų, maudomės, kalbame, vaikštome. Rankinis gyvenimas. Juk mamos rankose taip gera! Taip, o ta mama jau jaučia sunkumą, ne kiekvienas 4 mėnesių kūdikis sveria 8 kilogramus. Tada vėl mūsų laukia miego pusvalandukas, mama apsitvarko kambarius, padaro kažką valgomo ir mažylis vėl plačiom akytėm žiūri. Taip atein ir vakaras, grįžta tėtis, lauke jau sutema... Ir taip kas dien miegame vis mažiau, o neatliktų darbu pasidaro vis daugiau. Nepaisant to, net minutėle neturiu laiko būti susirūpinusia, mažylis man tokia laimė! Ir kas sakė, kad blogai būti jauna mama? Viską galima suspėti, kai labai nori. Tereikia norėti! Todėl siunčiu žinutę jaunoms ir susirūpinusioms nėštukėms, nebijokite būti mamomis - tai ir yra gyvenimo prasmė!
Labas, aš taip pat esu 4 mėnesių vaikelio, mergaitės mama ir studijuoju universitete, dieniniame skyriuje(aukles dėka) jau trečiame kurse😀daug kas kritikavo, netikėjo manim, bet man kol kas sekasi puikiai😀nes kai tikrai, kai labai nori, kad ir kaip sunku būtų viskas įmanoma😀