Kodėlčiuko gimimo istorija: mėlynas taškelis 20-toje dienoje;)

Sveikos mielosios, 

Turim gerų žinių - mūsų mažylis jau septynios dienos kaip nebe mamos pilvely, o šiltame glėbyje! Taip taip, jis jau gimė ;)

Įdomu tai, jog būtent ši diena buvo numatyta kaip jo galima gimimo diena, bet nuojauta manęs neapgavo ir pasimatymas su mažyliu įvyko anksčiau. Apie tai iš pradžių. 

Pirmiausia norisi pasakyti, jog nėštumas nors ir kiek netikėtas, bet širdyje labai lauktas. Tarsi svajonių išsipildymas - visada galvojau, kad turėti bent du vaikus yra puiku, o tris- idealu :) Pats nėštumas kitoks nei pirmieji du- daugiau pykinimų, visokių baimių, lėčiau slenkantis laikas, bet mažiau priaugtų kilogramų (per visą nėštumą pridėta 7,5 kg). 

Kadangi gyvename atkampiame rajono kaimely, gimdyti rinkausi tiesiog pagal artumą ir jau turėtą ankstesnę patirtį - Tauragės ligoninės gimdymo ir akušerijos skyriuje. Šis skyrius išties puikus tuo, kad patalpos jame renovuotos (gimdyvės kiekviena gauna atskirą palatą, vietoje dušas ir tualetas, kas be galo svarbu). Jauku, šilta, komfortiška.

O ir personalas (pradedant nuo gydytojų, sesučių, baigiant virėjomis ar valytojomis) taip pat rūpestingas, sąžiningai ir gerai atliekantis savo darbus. Jei reikėtų vertinti balais - skirčiau 10 iš 10ties. 

Išaušo gražus birželio dvidešimtosios rytas. Balti kamuoliniai debesys dangumi ritinėjosi, nežadėdami pranašauto škvalo, o aš pilnas 39 savaites beskaičiuojanti būsima mamytė eilinį kartą apsilankiau pas ginekologę. Dėl sumažėjusių judesiukų skaičiaus siunčiama į ligoninę "pasiklausyti tonusų". Dėl visa ko įsimetu jau beveik prieš du mėnesius sukrautą ir laikas nuo laiko papildomą savo ir kūdikėlio turtą. 

Ligoninėje pasitinka jaunutė, bet dėmesinga ir maloni gydytoja. Atlikus apklausą, apžiūrą taria: "Mes jūsų nebeišleisime namo. Kaklelis atsivėręs penkis centimetrus, o žinant jūsų ankstesnius greitus gimdymus rizikuoti neverta. Galit ruoštis pasimatymui su vaikeliu".

Žinia netikėta. Kaip sapne. Juk dar savaitė iki gimdymo! Bet džiugu, juk nebeliks to paskutiniu metu kankinusio nerimo: ar spėsiu į ligoninę. Tad iškart sutinku, kad būtų nuleidžiami vandenys ir viskas prasidėtų, idant vaikelis atkeliautų pas mus. 

15.20 mes jau gimdykloje. Vaikštinėju, maloniai šnekučiuojamės su pirmąkart matomais žmonėmis- gydytoja ir akušere. Vyras dar spėja išeiti išgerti kavos jauduliui apmalšinti. Žinau, kad mano pradedantys tankėti sąrėmiai jam skaudesni nei man pačiai ;) 16.00 penkiolikai minučių gretimsn kabinetan išeina ir akušerė, siūlydama stebėti kas kiek laiko kartojasi sąrėmiai. O jie tankėja. 5, 3, 3 min. Nebepastoviu ant kojų, sakau jau! Jaučiu, kad vaikelis pareina į šį pasaulį. Vyras kviečia akušerę, sulekia komanda, kuri padeda ekstra suruošti lovą. Dar keletas komandų: kvėpuok, sulaikyk, stumk... ir pajuntu, kad mažylis jau čia. Atrodo, kaip paprasta! Koks palengvėjimas! (Tiesa, kartoti to artimiausiu metu visgi nesinorėtų ;))

Vaikelis garsiai verkia. Kovotojas! Prigludęs prie krūtinės, pamažu iriasi aukštyn. Šaunuolis. 

Taigi birželio 20 -ąją 16 val. 24 min. gimęs 3570 g 53 cm berniukas yra vienintelis tą dieną skyriuje gimęs vaikelis. Mėlynas taškelis kitų taškelių fone :)

Ligoninėje praleidome beveik keturias paras, nes stebėtas kūdikių geltos ryškėjimas. Šaunių konsultančių dėka išmokau ksol teisingai žindyti. Beje, čia dar viena nauja patirtis: pirmieji du sūnūs krūties neėmė, o štai mažėlis ima. Pradžia sunki, bet verta įdėti pastangų dėl sūnelio gerovės.

Ką gi, mes jau namie. Broliukai mažylį priėmė iš pradžių nedrąsiai, bet nuo pirmų pažintiss dienų abu vis glosto, bučiuoja. 

Neįtikėtina, bet štai pamažu pradedantis kalbėti mano dvimetinukas išmoko pirmiausia ne savo  ar vyresnio brolio vardą pasakyti, o būtent kūdikėlio. Prieina ir vis sako: "drie-driu", kas reiškia Giedrius.

GIEDRIUS-  iš lietuvių giedras [=saulėtas, šviesus, be debesų, tyras]. 

Toks tai netiesioginis palinkėjimas sūnui.

Tokia ir mūsų trečiojo kodėlčiuko gimimo istorija :)