"Gardžiausias Motinos pienas" - produkto etiketė. Pirktum?

"Gardžiausias Motinos pienas" - produkto etiketė. Pirktum?

15. Sep 2019, 15:32 Mami Mami

Esame girdėjusios daug skirtingų nuomonių apie žindymo trukmę, pačios dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasirenkame norime žindyti kūdikį ar ne, o gal tiesiog negalime, dėl to kyla daug ginčų, tačiau visi vieningai sutinka dėl sveikos motinos ypatingos pieno naudos kūdikiui.

Kad naudinga- žinome, bet turbūt ne visos taip greitai galėtumėme atsakyti kokia ta nauda, apart imuninės sistemos stiprinimo. Esame pripratusios skaityti maisto produktų etiketes, o kuo  maitiname savo kūdikius?

„Gardžiausias Motinos pienas“, sudedamosios dalys:

·         Makroelementai (moterims skirtingi, nes priklauso nuo moters KMI( kūno masės indeksas), baltymų suvartojimo, menstruacijų grįžimo, kūdikio maitinimo dažnio, taip pat  priklausomi nuo laktacijos stadijos bei nuo kūdikio išnešiotumo/ neišnešiotumo):

¨       Baltymai (išrūgų, kazeinas, laktoferinas, α- laktatalbuminas, IgA, lizocimas, serumo albuminai) – neišnešiotų kūdikių mamų piene daugiau; gaminantis daugiau pieno- piene mažiau; per 4-6 pirmąsias savaites, koncentracija piene sumažėja; nepriklausomi nuo moters mitybos, bet didėja, didėjant moters KMI.

¨       Nebaltyminiai, azoto turintys junginiai (šlapalas, šlapimo rūgštis, kreatinas, kreatininas, amino rūgštys, nukleotidai, sudarantys 25% pieno azoto)

¨       Riebalai ( palmitino ir oleino rūgštys, trigliceridai) – neišnešiotų kūdikių mamų piene daugiau; gaminantis daugiau pieno - piene mažiau; labiausiai kintantis pieno makroelementas- žindymo metu koncentracija pradiniame ir vėlesniame piene skiriasi 2-3 kartus; nakties ir ryto piene koncentracija reikšmingai mažesnė, nei dienos ir vakaro; riebalų rūgščių įvairovė priklauso nuo moters mitybos.

¨       Laktozė –  mažiausiai kintantis makroelementas; gaminantis daugiau pieno - piene jos daugiau.

Pastaba: Neišnešiotų naujagimių motinos pieno energetinė vertė didesnė, nei išnešiotų.

·         Mikroelemantai – vit. A, B1, B2, B6, B12, D, jodas - priklauso nuo moters mitybos ir kūno atsargų, todėl žindant rekomenduojama vartoti multivitaminus. Nepriklausomai nuo moters mitybos, piene maža vit. K koncentracija, todėl jo suleidžiama gimusiam naujagimiui, norint išvengti naujagimio hemoraginė ligos- vidinio/ išorinio kraujavimo; taip pat piene mažai vit. D, todėl jo kūdikiui skiriama papildmai.

·        Bioaktyvios medžiagos- skiriasi tarp moterų, gimdžiusių išnešiotus ir neišnešiotus naujagimius taip pat žindymo laikotarpiais, taip reaguodamos į kintančius naujagimio kūno poreikius.

Bioaktyvių medžiagų, esančių piene labai daug, todėl svarbiausia būtų prisiminti kokia jų nauda ir reikšmė bendrai. Taigi, jos svarbios: apsaugai nuo virusinių ir bakterinių infekcijų bei uždegiminiam atsakui, ląstelių atsinaujinimui, žarnų epitelio formavimuisi ir žarnyno vystymuisi, apsaugo nuo išemijos ir deguonies stokos, kraujagyslių tinklo vystymuisi, audinių atsinaujinimui ir augimui, nervinių ląstelių augimui, hemoglobinui (apsauga nuo mažakraujystės), eritrocitų gamybai, skrandžio epitelio augimui, kūdikio svorio reguliavimui, apetito, energijos sunaudojimo ir pasisavinimo reguliacijai, gerųjų bakterijų kolonizacijai ir kenksmingų bakterijų mažinimui, smegenų vystymuisi.

Įspėjimas: nutraukto, pastovėjusio, užšaldyto - atšildyto pieno sudėtis keičiasi.

Papildomas naudojimas: kai kurie bioaktyvūs pieno komponentai (laktoferinas, epidermio augimo faktorius, eritropoetinas, oligosacharidai) medicinoje gali būti naudojami ligų gydymui, pvz. : galvijų laktoferinas labai panašus į žmogaus pieno laktoferiną, svarbiu vėlyvo sepsio rizikos mažinimui.

Štai taip atrodo motinos pieno etiketė. Man būtų gaila švaistyti tokį gėrį, atimti arba neduoti savo vaikui, ypač, jei esu sveika moteris ir žindymui nėra jokių kliūčių. Tad pirmyn! Be to, perskaičiusios kiek daug visko vyksta kūdikio virškinimo sistemoje, dabar turėtumėt lengviau suprasti ir kūdikio pilvelio dieglius. Ne atostogos jam.. ir jau nebeaišku kam didesnis darbas, ar mamai ar vaikui...

Šaltinis:

Olivia Ballard and Ardythe L. Morrow, „Human Milk Composition: Nutrients and Bioactive Factors“, Pediatr Clin North Am. 2013 Feb; 60(1): 49–74.