Žindžiau aš dvejus metus!

Pasaulinė sveikatos organizacija skatina vaikus žindyti iki 2 metų; perskaičiusi jų rekomendacijas, išvadas apie darytus tyrimus, abejonių neliko – žindysiu, kiek reikės. Tiesą sakant, kol neturėjau vaikų, į pakankamai ilgalaikį žindymą žiūrėjau skeptiškai.

PASIRUOŠIMAS: Fiziškai tikrai nebuvau pasiruošusi (negrūdinau spenelių ir pan.), bet kai 7 nėštumo mėnesyje pasirodė priešpienis, aš supratau, kad maitinimo aš laukiu.

ŽINIOS/INFORMACIJA: Džiaugiuosi, kad savo vaikus auginu tokiu laiku, kai informaciją įvairiais klausimais galima gauti labai greitai. Žindymo tema – ne išimtis. Daug domėjausi nėštumo eiga (kaip vystosi vaisius), gimdymo procesu, o apie maitinimą krūtimi domėjausi šiek tiek mažiau, nes man atrodė viskas paprasta: arba turėsiu pieno, arba ne.

PATIRTIS: Iki šiol atsimenu iki kraujo nukandžiotus spenelius, begalinį skausmą maitinant; 3 parą mano krūtys virto akmenimis, sukilo temperatūra, o visos mano žinios išgaravo kaip kamparo spiritas. Gydytojai rekomendavo įvairius kompresus, paskyrė antibiotikų (atsirado dar man papildomų problemų po gimdymo), o aš gydžiausi Bepantenu ir Multi-mum kompresiukais. Pirmos dvi savaitės buvo tragiškos, o po to viskas greitai susitvarkė, ir mes mėgavomės žindymu.

Po 3 metų gimė dukra, nelaukiau, kol atsiras žaizdos, po kiekvieno maitinimo spenelius aš pasitepdavau Bepanten kremu ir dėdavau tuos pačius (Multi-mum) kompresus. Man pavyko, maitinau be jokio skausmo (iki šiol dukrą maitinu, jai 1,9 m.), be jokio streso. Kai pajutau, kad priešpienis virsta pienu (3 parą), „susidraugavau“ su kopūsto lapais. Ir vėl man pavyko išvengti akmeninių krūtų ir aukštos temperatūros, kopūstas ištraukė visą karštį.

PALAIKYMAS/REAKCIJOS: Gimdymo skyriuje propagavo tik maitinimą krūtimi, pediatrė – taip pat, lankančioji seselė – visada mane drąsindavo ir palaikydavo, artimieji labai džiaugėsi, kad aš pati maitinu. Iš aplinkinių beveik visada sulaukiu teigiamų reakcijų, nors teko išgirsti replikų, ir net iš gydytojų, „kad užtektų maitinti iki metų, ypač dar berniukus“ (Iš kokio amžiaus ši gydytoja?).

MANO NUOMONĖ: Labai man gaila tų mamų, kurios iš tikrųjų negali maitinti, tačiau dažnai mamos pačios pridaro žindymo klaidų: maitina nustatytomis valandomis, nutraukinėja pieną, pradeda primaitinti mišiniais.

PRIVALUMAI: Žindymas man reiškia daugiau, nei poreikio pavalgyti išpildymą. Tai – neįkainuojamas ryšys, kurį gali suteikti tik MAMA!

Užaugo mano vaikai be mišinio, ir aš tuo džiaugiuosi, kaip ir už visas maitinančias mamas ir žindomus kūdikius.