Žinau viena – stebuklų tikrai būna!

Žinau viena – stebuklų tikrai būna!

05. Nov 2009, 09:00


 

Žiūrėjau „Mamyčių klubo“ laidelės reportažą apie nevaisingumą. Labai norėčiau padrąsinti visas mamytes turėti kantrybės ir laukti. Papasakosiu savo istoriją, kuri apvertė visą mano gyvenimą. Gal kai kam atsiras žiburiukas vilties, laukimo troškimas. Žinau tik viena – stebuklai būna.

 

Mažai tikimybių, kad turėsiu vaikų

 

Negalėjau ilgai pastoti ilgai, gal 10 metų. Turėjau daug nesėkmių – nesivystantis nėštumas, „ne vietoje“ pastojimas. Buvau praradusi visas viltis, bet nenuleidau rankų, lankiausi pas įvairiausius gydytojus.

 

Jau buvau susitaikiusi su ta mintimi, kad negalėsiu turėti mažylių. Daug kas kalbėjo, kad po „ne vietoje“ pastojimo, mažai tikimybių, kad vėl turėsiu vaikų. Bet šį teiginį galiu paneigti, tikrai taip nėra.

 

Esu be galo dėkinga savo gydytojai A.Filimanavičienei, kuri man davė siuntimą pasidaryti gimdos nuotrauką. Internete pasiskaičiau, kaip ši procedūra atliekama, kokios pasekmės. Kai kam ši procedūra padėdavo net pastoti.

 

Kai man buvo atlikta gimdos nuotrauka, labai nuliūdau, nes pasirodo – man reikalinga operacija. Buvo paaiškinta, kad be jos tikrai negalėsiu pastoti. Tikėjau, kad viskas bus gerai. Buvo tokia mintis, kad jei negalėsiu turėti savų – auginsiu svetimą.

 

Svarbiausia – tikėti ir laukti...

 

Pasidariau tyrimus, ruošiausi operacijai. Turėjau gultis į ligoninę po menstruacijų. Artėjo ta diena, laukiau su nekantrumu. Kai liko savaitė, o man vis nesirodė menstruacijos, sutrikau, gal aš laukiuosi? Pasidariau nėštumo testą – neigiamas. Laukiau toliau – nieko. Pasidariau kitą testą – ir ką jūs manote, negaliu patikėti – jis teigiamas. Bet dar vis abejojau, ar viskas gerai.

 

Pagaliau atėjo ta diena, kai turiu gultis operacijai – nuėjau tiesiai į skyrių, gydytojai padarė echoskopiją. Paaiškėjo, kad man viskas gerai, kad vystosi normaliai. Buvau be galo pakylėta, nebereikėjo jokios operacijos, man palinkėjo – didėjančio pilvuko! Pasirodo, ši procedūra man padėjo.

 

Šią naujieną pranešiau tik savo vyrui, kitiems nenorėjau sakyti, bijojau, kad neišnešiosiu. Daugelis sužinojo tik tuomet, kai pradėjo matytis. Iki pat paskutinės minutės saugojau save, kalbėjau su mažyliu, kad tik jis manęs nepaliktų, tikėjau, kad viskas bus gerai, kad tai turi įvykti.

 

Ir štai viso to pasekmės – turiu nuostabią ir labai gražią dukrytę Emiliją, kuri mane kiekvieną dieną kažkuo nustebina.

 

{pic:1}

 

Vien pagalvojus apie tai, prisipildo pilnos akys džiaugsmo ašarų. Norėčiau palinkėti ir kitoms šeimoms, kad nenuleistų rankų, viską išbandytų, o svarbiausia tikėti ir laukti....

 

Mama Dalia

 

 

 

05. Nov 2009, 10:11

labai sveikinu jusu seima Dalyte

05. Nov 2009, 10:00

pazystu seima kuri ir ilgai nesusikauke mazyliu taciau pasiseke po ilgu laukimo metu dabar augina trynukus

05. Nov 2009, 09:43

Kuo didžiausios sėkmės ir sveikatėlės abiems...susigraudinau....pas manę yra pažystama kuriai lygiai tas pats buvo tik po 13 metų....

05. Nov 2009, 09:38

svarbiausia nestresuoti,nes daugumai vien nuo tokio intensyvaus darymo nepavyksta pastot, ir kai jau nuleidzia rankas,dievas atsiuncia maza angeliuka 😉

05. Nov 2009, 09:18

koks nuotykis gyvenime, net sugraudino, veidas pasipilde sypsena o akys asaru 😀 dziaugiuosi del taves 😀

05. Nov 2009, 09:10

Saunuole kad taip stengetes 😀 labai grazus pasakojimas. O del pastojimo po to kai pries tai buvo pastojimas ne vietoj- mitas. Drauge taip pat isgyveno pastojimo ne vietoj bet po 3men jau laukesi dukrytes ir viskas buvo gerai

05. Nov 2009, 09:02

oj koks saunus pasakojimas .

1 2 3