Žinau viena – stebuklų tikrai būna!

Žinau viena – stebuklų tikrai būna!

05. Nov 2009, 09:00


 

Žiūrėjau „Mamyčių klubo“ laidelės reportažą apie nevaisingumą. Labai norėčiau padrąsinti visas mamytes turėti kantrybės ir laukti. Papasakosiu savo istoriją, kuri apvertė visą mano gyvenimą. Gal kai kam atsiras žiburiukas vilties, laukimo troškimas. Žinau tik viena – stebuklai būna.

 

Mažai tikimybių, kad turėsiu vaikų

 

Negalėjau ilgai pastoti ilgai, gal 10 metų. Turėjau daug nesėkmių – nesivystantis nėštumas, „ne vietoje“ pastojimas. Buvau praradusi visas viltis, bet nenuleidau rankų, lankiausi pas įvairiausius gydytojus.

 

Jau buvau susitaikiusi su ta mintimi, kad negalėsiu turėti mažylių. Daug kas kalbėjo, kad po „ne vietoje“ pastojimo, mažai tikimybių, kad vėl turėsiu vaikų. Bet šį teiginį galiu paneigti, tikrai taip nėra.

 

Esu be galo dėkinga savo gydytojai A.Filimanavičienei, kuri man davė siuntimą pasidaryti gimdos nuotrauką. Internete pasiskaičiau, kaip ši procedūra atliekama, kokios pasekmės. Kai kam ši procedūra padėdavo net pastoti.

 

Kai man buvo atlikta gimdos nuotrauka, labai nuliūdau, nes pasirodo – man reikalinga operacija. Buvo paaiškinta, kad be jos tikrai negalėsiu pastoti. Tikėjau, kad viskas bus gerai. Buvo tokia mintis, kad jei negalėsiu turėti savų – auginsiu svetimą.

 

Svarbiausia – tikėti ir laukti...

 

Pasidariau tyrimus, ruošiausi operacijai. Turėjau gultis į ligoninę po menstruacijų. Artėjo ta diena, laukiau su nekantrumu. Kai liko savaitė, o man vis nesirodė menstruacijos, sutrikau, gal aš laukiuosi? Pasidariau nėštumo testą – neigiamas. Laukiau toliau – nieko. Pasidariau kitą testą – ir ką jūs manote, negaliu patikėti – jis teigiamas. Bet dar vis abejojau, ar viskas gerai.

 

Pagaliau atėjo ta diena, kai turiu gultis operacijai – nuėjau tiesiai į skyrių, gydytojai padarė echoskopiją. Paaiškėjo, kad man viskas gerai, kad vystosi normaliai. Buvau be galo pakylėta, nebereikėjo jokios operacijos, man palinkėjo – didėjančio pilvuko! Pasirodo, ši procedūra man padėjo.

 

Šią naujieną pranešiau tik savo vyrui, kitiems nenorėjau sakyti, bijojau, kad neišnešiosiu. Daugelis sužinojo tik tuomet, kai pradėjo matytis. Iki pat paskutinės minutės saugojau save, kalbėjau su mažyliu, kad tik jis manęs nepaliktų, tikėjau, kad viskas bus gerai, kad tai turi įvykti.

 

Ir štai viso to pasekmės – turiu nuostabią ir labai gražią dukrytę Emiliją, kuri mane kiekvieną dieną kažkuo nustebina.

 

{pic:1}

 

Vien pagalvojus apie tai, prisipildo pilnos akys džiaugsmo ašarų. Norėčiau palinkėti ir kitoms šeimoms, kad nenuleistų rankų, viską išbandytų, o svarbiausia tikėti ir laukti....

 

Mama Dalia

 

 

 

21. Jan 2010, 22:52

kaledine istorija,sekmes auginant,ir as beskaitydama ;'( braukiau😀

05. Jan 2010, 15:51

Gerb.mama Dalia,
Esate saunuole,kad papasakojote savo gyvenimiska istorija...galbut tai bent siokia tokia mazyte sviesyte iziebs kitu negalinciu pastoti mamyciu sirdyse...
Aukit stiprios,sveikos,grazios ir protingos!Bukit laimingos ir dziaukites gyvenimu! Emilyte-tikras grozio isikunijimas.Jum visko geriausio! 😘
O kitom mamytem palinkeciau didelio stebuklo ir dideles kantrybes ir vilties.. Niekada nenukabinkit ranku! Jus stiprios,nes nebutumet moterim...Mes viska iskenciam!Taigi stiprybes ir svajones issipildymo!!!

02. Jan 2010, 15:22

Man 19 metu buvo ne vietoi nestumas operavo.21 pagimdziau sunu,kai praejo pusantru metu pastojau 7 savaiciu persilaeidimas.Tada kuri laika palauke bandeme vel taip praejo dar du metai pagalvojom kad negalesiu daugiau tureti,bet stebuklas ivyko gime 35 savaiciu sveikas kaip ridikas dabar turim grazius sunelius.Patikekit viltis yra visada reikia labai tiketi ir noreti.As galvoju kad viskam savo laikas.

28. Dec 2009, 16:09

kokia sirdi suvirpinanti istorija...Zinau ka reiskia prarasti laukta, isvajota pradeta gyvybe..Tai isgyvenau pati-nesivystantis nestumas, su asaromis akyse tai prisimenu ir dabar, bet vos tik paziuriu i savo 2menesiu angeleli, nusiraminu...ir tikiu likimu, tikiu, kad kazkas virsuje turi mums is anksto paruosta gyvenimo scenariju!ir kiekviena netektis ar skausmas mus suartina ir pamoko.o gal netgi ir atveda i geresni, dziaugsmo ir nauju atradimu gyvenima!
Sekmes auginant mazaja Emilija!!!

20. Dec 2009, 16:21

hmmm... 😀 tikrai kaledine istorija.,... labai diugi ir kelianti nuotaika. Sekmes jums. 😀

18. Dec 2009, 18:26

mano panaši istorija,tik aš turiu po ivf procedūros.auginu sūnų ir esu patenkinta gyvenimu,rodos viskas praeityje liko,ką reikėjo skaudžiai išgyvent.taip,svarbiausia tikėti ir siekti tikslo,kad ir kaip širdis kraujuotų.

13. Dec 2009, 23:13

sveikinu su taip ilgai laukta dukryte 😀

02. Dec 2009, 21:47

mes norejome vaikelio 5 men ir po 6 men paaiskejo kad laukiuosi dabar mano sunelui 3men ir 1 sav ir jis tikras stebuklas

29. Nov 2009, 16:55

Tikrai džiugu kad taip ilgai nenuleidote rankų ir pasiekėte savo,sulaukėte kūdikėlio. Galbūt ne visoms taip pasiseka todėl ir aš prisidedu prie žodžių "nenuleiskite rankų". Niekada nežinai koks likimas laukia žmogaus. Džiaukimės šia akimirka ir turėkime vilties. Nes juk Kalėdos - stebuklų metas.

29. Nov 2009, 14:02

Paskaicius istorija ir man istrisko dziaugsmo asara, svarbiausia noreti ir tiketi. Dziugu, kad sulaukete ilgai laukto stebuklelio.

26. Nov 2009, 12:30

Svečias21.11.09 10:23:08 - labai geros tavo mintys, ačiū Tau.

24. Nov 2009, 10:19

aciu uz padrasinima, musu seima taip pat laukia bet niekaip nesulaukia stebuklo ☹

21. Nov 2009, 10:23

As manau,kad tie vaikuciai,kurie gimsta po daug laukimo metu yra Dievo palyteti.Jie ateina i si pasauli su kazkokia misija.Taip atrodo,kad jiem(tevam) siunciamas isbandymas,o po to pasiuncia ir ta stebukleli...Neisivaizduoju savo gyvenimo be vaiku...

14. Nov 2009, 14:16

Ačiū, jums mamytės...........

13. Nov 2009, 09:35

saunuole Emilijos mamyte kad nenuleido ranku ir nieko nedare.

12. Nov 2009, 23:19

Labai gera istorija,tikrai privercianti susimastyti,sekmes auginti ta nuostabia dukryte,ir susilaukti dar daugiau mazyliu.

09. Nov 2009, 21:53

Ačiū...

09. Nov 2009, 21:08

labai sweikinu jus, šaunuoliai kad nenuleidot rankų😀

09. Nov 2009, 10:13

Taip, šeimynėle, aš ir nesuprantu tų mamų, kurios atsisako mažylių.

09. Nov 2009, 08:05

nuostabu,kad jusms tai pasiseke,istorija priverianti susimastyti,vienos laukia,dug metu kol sis stebuklas atkeliauja,o kitos seimos,padaro tai ko nederetu,atima kudikeliu gyvybe☹siuo metu manobrolis tai pat stengiasi sukurt grazia seima su pipiriukais mazais,taciau nepavyksta☹

1 2 3