Žaliaraštis: sodiname, sodiname, sodiname!

   Balandis - tobuliausias laikas vaismedžių, vaiskrūmių sodinimui.  Iki šio laiko savo sode turėjome tik vieną medį - liepą, padovanotą Augustei jos krikštynų proga. Tad suprantama, koks buvo didelis noras pasisodinti tuos augalus, kurie ateityje lepintų savo vaisiais ir uogomis. Bet užsiimant sodininkyste, pasirodo, reikia daug ką žinoti ir išmanyti. Tad su kokios problemomis susidūrėme mes, sodo kūrimo naujokai?...

Painiava dėl substratų. Neįsivaizduoju, kaip savo sode būtų galima neturėti šilauogių ir sausmedžių, kurie sunokina vienas iš pirmųjų vasarinių uogų. Taigi, nuo jų sodinimo pirmiausia ir pradėjome. Na, sodinant šilauoges, kiekvienas, net ir naujokų naujokas tikriausiai žino, kad jos sodinamos tik į rūgščias durpes. Taigi, kasiau dideles duobes (su vyro pagalba), pyliau jas pilnutėles specialaus šilauogėms parengto rūgščių durpių substrato. Taip įsijaučiau, kad ir sausmedžiams iškasiau tokias pat dideles duobes ir lygiai taip pat ir juos pasodinau į rūgščias durpes. Žinoma, prieš tai pasiklausiau kaimynės ir draugės, kurios jau sodino sausmedžius, ar juos reikia sodinti į tokį pat substratą kaip šilauoges. "Taip, taip, - sodinau į tokį pat kaip šilauogėms".  Kai įsijungė sveika logika, iškėlusi man klausimą, kodėl ant šilauogėms skirto substrato maišo nėra parašyta, kad jis tinka ir sausmedžiams, nubėgau prašyti pagalbos visažinio interneto. Niršau kaip reikiant, kai sužinojau, kad sausmedžiams tinka neutralus ar kiek silpnai rūgštus substratas! Teko persodinti iš naujo. O varge, be reikalo išskobtos dvi 60 cm gylio duobės! Tas dvi kaip tik kasė mano vyras, aš pamatavau su liniuote ir jas dar pagilinau, nes man pasirodė, kad per mažos...Čia idealiai tinka posakis "durna galva - vargas rankoms"(cha cha cha)! Moralas - jei klausi kitų patarimo, patikrink informaciją kitais, patikimesniais kanalais.

Mūsų sodo naujokė - šilauogė ir

valgomasis sausmedis.

Savidulkis ar kryžmadulkis?....Tad kokios slyvos, kriaušės, trešnės, obels norime savo sode?..Vėl puoliau į internetą, kadangi žinau taisyklę, jog pirkdamas (ypač turguje, mugėse) iš nepažįstamų pardavėjų, gausi to, ko pageidausi, t.y. ir skanius, ir gražius vaisius vaismedis duos. Taigi, susidariau sąrašiuką, ko noriu ir ko ieškosiu.  Atrodo, viskas gan paprasta! Tačiau, teko patirti kartėlį, kai išsiaiškinau, kad daugelis vaismedžių yra kryžmadulkiai, t.y. jiems reikia  kito vaismedžio - apdulkintojo. Savidulkių nėra tiek jau ir daug. Tad turint nedidelį žemės plotelį, tenka gerokai pasukti galvą, kokį "draugą" apdulkintoją parinkti savo išsvajotai slyvai. Internete prie sodinuko pavadinimo būna nurodyta veislės, kurios geriausiai apdulkina, tai reiškia, kad tokiu atveju galima tikėtis gausiausio derliaus. Mūsų išsvajotai slyvai "Lase" buvo nurodytos slyvos apdulkintojos tikrai ne pačios nuostabiausios. Tačiau, pasirodo, gali apdulkinti ir kitos slyvos, žydinčios tuo pat metu, nors derliaus maximumo tokiu atveju negalima tikėtis. Nusprendėme, kad turint nedaug žemės sodui, geriau jau mažesnis vienos skanios slyvos derlius, nei dar viena jos apdulkintoja, neskani, užimanti sode tokią brangią vietą. Beje, kryžmadulkiai yra ir sausmedžiai, šilauogės. Tad jų taip pat sodinau po porą. Rinkdamasi, ką sodinsiu, vadovavausi ne tik būsimų vaisių skonio savybėmis, bet atsižvelgiau, kad jei viena veislė vasarinė, tai kita būtų rudeninė, t.y. derėtų ne vienu metu. Apsiklausinėjusi draugių, pažįstamų, įsitikinau, kad tokių neatleistinų klaidų padaro daugelis, pirmą kartą sodinančių sodą. Laukia, laukia derliaus, o jo kaip nėr taip nėr, o jei yra - visai menkas.

   Bet sodinimo rūpesčiai vėliau ar anksčiau nudžiugina rezultatais. Sodinto sodo rezultatų lauksime dar keletą metų, tačiau rudenį sodintų svogūninių dekoratyvinių augalų rezultatas jau žydi ir džiugina. Štai, pražydo mano naujokės plukės:

ir žydrės...

Išskleidė žiedus ir dar mano neturėta, nauja narcizų rūšis:

Ar Jums yra iškilę kokių nors problemų, klausimų sodinant vaismedžius, vaiskrūmius?