Žaliaraštis: paaukštintos lysvės - daržas be vargo

    Gegužės pradžia - jau pats metas kapstytis daržuose. Mano daržas nedidelis, tačiau ypatingas. Vos keliose sukaltose paaukštintose lysvėse užsiauginu daržovių savo šeimai ne tik pavasario, vasaros, rudens, bet ir žiemos sezonui (užsišaldau) . Gal kas pagalvos, kad daržovių auginimas - didelis vargas?...Toli gražu. Pasėji, o daržovėms augant, karts nuo karto (pvz., kalbėdama telefonu) išpešioji bepradedančias dygti žolytes. Žinoma, dar ir derlių reikia susirinkti :-). Tręšiu - tik pelenais (likusiais nuo pečiaus kūrenimo malkomis). Mano lysvės nėra aukštos, todėl dirvožemis neišdžiūna ir daržovių nelaistau. Kol kas dar nėra gražaus estetinio vaizdo, nes nesutvarkyti tarplysviai. Dar tik mintyse rezgiu, kuo juos užpildysiu - trinkelėmis, skaldele ar pan.

Taigi, į lysves jau pasėjau morkas (vėlyvąsias, o ankstyvosios - jau sudygę), burokėlius, salotas, krapus, ridikėlius, žirnius. Pasodinau salierų bei porų daigus. Kol daigai dar auga ant palangės, atrodo jau tokie nemaži, o pasodinus į lysvę, atrodė vos įžiūrimi :-). Bet net ir tokie mažyliai užauga iki valgomo dydžio.

Salierai.

Porai. Beje, sodindama porus, patrumpinu jų viršūnėles ir šakneles (nugnybu šiek tiek), taip jie geriau prigyja ir auga. Šįkart pasisėjau žieminių porų. Mat praėjusiais metais paskutiniai palikusieji lysvėje, šalčių neatlaikė ir sušalo. Tikiu, kad žinote, jog porus galima laikyti žiemą lysvėje, juos pridengus. Smagu viduržiemį turėti šviežių porų savo lysvėje.

Agurkams, pupelėms, cukinijoms, paprikoms - dar per anksti. Juos sėsiu vėliau, kai orai labiau sušils ir naktimis nebebus pavasarinių šalnų.

Mano žemuogės, braškės taip pat sėkmingai auga paaukštintose lysvėse.

Žemuogės.

Tiek žemuoges, tiek braškes mulčiuoju šiaudais (mažiau auga piktžolės, uogos nebūna žemėtos). Gaila, bet braškėms šią žiemą toks aplostymas šiaudais ne itin patiko, dalis po žiemos net sunyko (spėju, kad per šilta žiema buvo tokiems storiems apklotams).

Beje, pabandykite atspėti, su kokiais kenkėjais jau pradėjau kovoti, vos tik pasėjus daržoves?... Ogi su žvirbliais. Praėjusiais metais mano supurentose lysvėse, vos pasėjus daržovės, "kurortus" atidarė žvirbliai. Jie kaip pamišę "maudėsi" dirvožemyje, tad mano pasėtos daržovės buvo neblogai "sumiksuotos". Šiais metais iš anksto ėmiausi gudrybių: prismaigsčiau plonų medžio šakelių, ir net dukrytės vėjo malūnėlis - ne daržo puošmena, bet "baidyklė" žvirbliams :-)

Kokios Jūsų lysvės? Ar daržas Jums - pareiga, o gal - malonumas?