Niekas iš niekur neatsiranda šiaip sau. Tik ne viską galima suprasti, iš kur ir kodėl. Taip vieną dieną atsirado mano meilė kaktusams. Tik neaiški tos meilės atsiradimo priežastis. Tiesiog, man dar studentei besant, atsirado vienas, antras kaktusas ir t.t. Jausmai šiems "spygliuočiams" ir kitiems sukulentams (sukulentai - augalai, gebantys savyje kaupti vandens atsargas) iki šiol neblanksta. Tiek kaktusų, tiek sukulentų mano namuose - apie 60 rūšių.
Žiemą jie gyvena ant palangių, vasarai iškeliauja atostogų į lauką. Ką čia ir pasakoti apie jų priežiūrą...Kantrūs kaip jokie kiti augalai. Laistymas žiemą - retai, vasarą - dažniau. Tręšiu kiekvienąkart laistydama (pačios tobuliausios trąšos - Schulz, universalios. Tik 7 lašeliai 1 litrui vandens. Tinka bet kokiems augalams). Kartais purškiu vandenuku, kad nebūtų apdulkėję, arba prabėgu pro juos dulkių siurbliu. Retkarčiais mano spygliuotukus užpuola kokie nors kenkėjai, dažniausiai - skydamariai. Tuomet tenka ir "vaistukų" kaktusams pavartoti, kad tik pasveiktų. Pati didžiausia problema su kaktusėliais - kad jie auga ne taip lėtai, kaip man norėtųsi. Kiekvienais metais turiu atlikti persodinimo darbus, kad mažuose indeliuose jiems nepritrūktų vietos. Tuomet, arba persodinu į didesnius vazonus, arba - dalį augaliukų pašalinu. Nebijokite, niekas savo meilės neišmeta. Dalinu visiems, kas tik nori juos priglausti.
Kiekvienąkart į šiuos augalėlius žiūrėdama jaučiu, kad jie lygiai taip pat pilni gyvybės kaip ir šunys, katės ar kiti naminiai gyvūnai. Man patinka jų spygliai, formos, spalvos, net vaisiai, kuriuos kai kurie subrandina. Mane stebina jų lyg iš niekur atsirandantys nuostabūs žiedai. Jie man tiesiog brangūs. Ir ar gali būti kitaip, jei jie užauginti lyg kūdikėliai, kai kurie - vos ne nuo žirnio dydžio. Kasmet vis stebiesi: "ogo go -go, bičiuli, koks tu jau drūtas". Kai kurie nelinkę greitai parodyti savo žiedų. Metų metus kantriai lauki ir tikiesi - "gal jau šiemet?" Žinau visų jų atsiradimo istorijas: dovanoti, pirkti, išmainyti, uždirbti, "nugvelbti"...
Štai kokie tie mano numylėtiniai:
Kaip Jums - kaktusai?...Draugai? Priešai? O gal irgi panašiai kaip man yra "perdūrę širdį ir smegenis" ?...
Jei rimtai sugalvosi dėl kaktusėlių, brūkštelk savo adresiuką floryte@gmail.com, atsiųsiu😀
Maniškis dygliuotasis apsidžiaugtų 😉
Ačiū, Krisliuk😀 Galiu oro paštu atsiųsti draugų tavo vienišam kaktusui😉
Floryte, tau drąsiai galima būtų skirti MK nominaciją už meilę augalams 😉 Fantastika, tiek daug kaktusiukų turėti. Man jie irgi labai patinka, bet turiu kol kas tik vieną vienintelį kaktusą, kuris mane pamalonina savo nuostabiais žiedais 😀
Pritariu. Žinoma, jei kokie nors augalai nepatinka, tai nebūtina sugalvoti gąsdinančių prietarų😀
Čia tai geras - laistyti kaktusus su rašalu! Per mažai juo laistei, matyt, kad nebuvo mėlyni😃. O dėl kompiuterių ir kaktusų - irgi neaišku kaip ten yra iš tiesų. Taip paprastai nepatikrinsi, tik rimtais tyrimais. Neaišku, ar buvo tokie daryti. Juk straipsniukų visokių pasirodo apie tai, tik neaišku, kuo jie paremti.
Pas mane keli irgi bujoja, keli žydėjo 😀 Aš renkuosi tikėti tik gerais prietarais 😀
Labai gražu! 🌷
O aš girdėjau, kad kaktusai ant palangės ar prie įėjimo apsaugo namus nuo išorinio energetinio blogio, blogų žmonių. O jei rimtai, tai žmonės visada linkę ieškoti kitų kaltų, tik ne save kaltinti😀
Sako kur daug kaktusu(spygliuotu) ten daug pykčiu namuose😀 Kai išgirdau šita pasakyta, išleto dingo visi kaktusai iš namu. Dabar nebėra nevieno. Ir niekada jie pas mus nežydėdavo😀