Velykos ne už kalnų

Vienas, du, trys...ir tuoj Velykos.

Norėtųsi sakyti kitokios nei visada, bet. Tokios pat kaip pernai. Skirtumas tik tas, kad pernai visiems Covid situacija buvo nauja ir nepažįstama, o šiemet ji jau tiek įsisenėjus ir atsibodusi, kad vien nuo šios ligos pavadinimo jau purto.

Grįžtant prie Velykų. Jau po truputį dėliojamės planus mūsų šeimos rate.

Įgalinus internetą tikslinga prasme galima iš jo išpešti daug naudos. Gabrielė pradėjo sekti TIKTOK ir ieškoti įvairių receptų. Ne vieną jau teko išmėginti ir pagirti dukrą už tikslingai panaudotą laiką. Šį kartą ji prisirinko idėjų, kaip reikės marginti kiaušinius. Bus labai įdomu išmėginti jos rastus variantus, nes kasmet mūsų margučiai marginami natūraliai su svogūnų laiškais.

Aš jau sudariau Velykinių patiekalų meniu. Priverstinis atplėšymas nuo šeimų švenčių metu įgalino atrasti virtuvę iš naujo. Nemenkas iššūkis tekdavo mūsų močiutėms, kurios ruošdavo visai šeimai Kūčių ar Velykų vaišių stalą. Nuoširdžiai žaviuosi jų ištverme. Pusę dienos suktis virtuvėje ir išlikti žvaliomis sulaukus svečių nemenkas išbandymas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

Namus planuojame puošti miške rastais žalumynais, šakelėmis, sąmanomis bei kitais natūraliais dalykais. Ir žinoma, kaip be Velykų medelio. Jis jau tapo mūsų šeimos tradicija.

Velykų dieną vaikų lauks staigmenos, margučių ridenimai, Velykinės margučių paieškos (bet apie jas po švenčių, kad nesugadinti staigmenos).