Vasara kitaip: ežiukų vasara!

   Sveikas, Mamyčių klube po kelių mėnesių pertraukos! Išties MK nepamiršau. Tiesiog prisidėjo dar daugiau "mamiškų" rūpesčių. Mudvi su Auguste tapome mamomis ežiukams, kurie neteko mamytės. Ežiukus, dar neatakusius, atnešė žmonės, nes jų mama žuvo pjaunant žolę. Ežiukai buvo sušalę ir nežinia kiek laiko nevalgę.

Taigi, pirmiausia sušildėme, o paskui - maitinome, masažavome užpakaliukus, kad atliktų "reikaliukus". Maitinome avies pieneliu. Kokia laimė, kad mūsų aplinkoje yra puikių žmonių, auginančių pienines avytes (avies pienas artimiausias savo sudėtimi ežienės pienui). Maitinome iš švirkštuko, kadangi pradžioje mažyliai lakti nemokėjo. Vienas maitinimas/masažavimas užtrukdavo apie valandą. Valandėlė miegelio ir vėl mažyliai prašydavo pienelio. Gaila, kad ne visi mažyliai išgyveno. Liko patys stipriausieji. Oi, kiek daug emocijų patyrėme, išgyvenome dėl kiekvieno mažylio! Kartą per parą sverdavome, kaip mūsų mažyliams sekasi priaugti svorio. Koks smagumas, kai jie praregėjo! Netrukus ir patys išmoko lakti, o prasikalus dantukams, pradėjome primaitinti kačių konservais. Apetitu jie tikrai nesiskundė! O jau tas jų čepsėjimas! Pavalgę, jie netrukus vėl susiruošdavo miegoti. Kaip ir į miegantį kūdikį žavu žiūrėti, tai lygiai taip pat galėdavau nuolat žiūrėti į miegančius ežiukus. Kai kurie iš jų miegodavo ne susisukę į kamuoliukus, bet ant nugaros, ištiesę visas savo letenėles, jas visaip krutindami. Matyt, sapnuodavo! Ežiukams paaugus, išleidome juos į "lauko stovyklą" (dienos metu). Ežiukai knisinėdavo žolę, žemę, ieškodami sliekų, šliužų, o juos radę bemat sukramsnodavo. Senais laikais maži vaikai ganydavo žąsiukus, o Augustė - ežiukus :-). 

Dabar mūsų mažyliai jau laisvėje. Pirmus kelius vakarus pašaukus, visi prisistatydavo valgyti. Bet įsitikinau, kad ežiukai mėgsta laisvę ir nepriklausomybę, be to, jie aktyvūs tamsiu paros metu, o mes, anksčiau pradėjus temti, taip ilgai lauke nebevakarojame. Bet va, vakar, vieną mačiau bevaikštinėjant netoli mūsų namų. Vadinasi, niekur toli nenukeliavo. Gyvename tokioje vietoje, kur jiems išties yra kur pasislėpti, medžioti ir gyventi pilnavertį ežišką gyvenimą :-).

Žinutė visiems, kuriems kada nors gyvenimas suteiks tokią galimybę auginti laukinius mažylius: pamirškite keliones, nes jūsų išvykimo atveju, bus sudėtinga surasti pakaitinę atsakingą mamą. Bet jei man kada vėl reikės auginti vienišus mažylius, imsiuosi vėl to paties. Visas vargas atsiperka, kai supranti, kad tau pavyko juos išauginti ir paleisti į gamtą, į jų tikruosius namus. Ežiai sunaikina labai daug kenkėjų. Ir ežiai - nuostabūs gyvūnai!!!!!!!!

Šiąnakt sapnavau mūsų ežiukus :-). Mano išgyvenimus supras tie, kurie kada nors yra užauginę kokį nors laukinį padarą.