Valentino diena praėjo darbe, su vyru taip ir nesusitikome, jis į darbą išėjo anksti ryte, o aš iš darbo grįžau labai vėlai.
Anksčiau neįsivaizduodavau, kaip taip galima dirbti nesusitinkant, kai skiriasi grafikai. O kaip šeima, o kaip santykiai... O kaip vakarai kartu?
Bet, pasirodo, galima. Taip dar labiau vienas kito pasiilgsti ir vienas nuo kito pailsi. O meilei nereikia jokių specialių datų.
Nors, aišku, dovanas gauti malonu. Bet daug svarbiau pats dėmesys. Ir tai, jog supranti, kad tave girdi ir tave supranta. Ir net galbūt kvailiausius tavo norus priima rimtai.
Mes pasveikinome vienas kitą iš anksto, vaikai pagalvojo net, kad gal kieno gimtadienis. Sūnus nubėgo piešti sveikinamojo piešinio.
O jame mane nupiešė verkiančią. Nes gavusi savo dovaną apsiverkiau. Kaip gera verkti iš laimės!
aš va sėdžiu prie stalo ir verkiu ?
Tai va, mylėkime vienas kitą kasdien. Įsiklausykime į vienas kitą ir būkime vienas kitam užuoveja ir ramybės uostu ♥️
