Kuo kvepia birželis? Braškėmis! Kuo kvepia braškės? Daugelis atsakys, kad braškėmis. O man braškės visada kvepia jazminais. Turbūt todėl, kad vaikystėje mūsų braškių lysvės buvo greta didelio jazminų krūmo, o jazminų žydėjimas sutampa su braškių sirpimu. Kai vakarais išbėgdavau skinti uogų, uoslę užburdavo baltojo krūmo aromatas. Šis pojūtis liko atmintyje iki šiol. Tėvų braškių lysvės jau seniai „iškraustytos“ į kitą kiemo galą, bet kai mama praveria langą, prie kurio žydi tas pats gražuolis jazminas, nejučia vis dar žvilgteliu žemyn, ar jo pašonėje neraudonuoja uogos. Ir pati iš savęs juokiuosi bandydama suvokti, kaip kažkoks labai ankstyvų vaikystės metų prisiminimas, o ir tas pats išlikęs kvapų pavidalu, gali būti taip giliai įsibrovęs į atmintį ir persekioti gal jau visą trisdešimtmetį?
Tada svarstau, gal neteko užuosti nieko gardžiau? Mėgstu šiltų kepinių kvapą namuose. Iš bet kurio kampelio pajaučiu šokoladą. Esu tiesiog įsimylėjusi santalmedžio aromatą, kuriuo nuo senų laikų buvo kvėpinami karalių rūmai. Gal todėl, kai namus pripildo šio aromatinio aliejaus garai, pasijaučiu labai prabangiai. Kai dar buvau studentė ir aromatiniais aliejais ne itin domėjausi, ne retai užklįsdavau į rytietiškų prekių parduotuves. Ne tik pasnapsoti į milžiniškų dramblių figūras ar iš įvairiaspalvių akmenėlių suvertus papuošalus, bet ir pasimėgauti ten tvyrančiu kvapu. Tik vėliau tyrinėdama įvairius smilkalus ir aliejus supratau, kad ten visada kvepėdavo santalu...
Negaliu pakęsti ryte verdamos kavos kvapo. Tiesa, kavą mėgstu, nors ir ne maniakiškai. Ir kvepia ji man skaniai, dažnai apuostau įvairias jos rūšis. Bet ne tada, kai dar miegu. Niekaip nesuprantu tos tv reklamos, kur „jus pažadina kavos aromatas“. Na, taip, mane jis pažadina, bet tikrai nemaloniai.
Kai namuose kyla mielinė tešla, stengiuosi aplink ją nesisukioti, nes mielių kvapas taip pat nežavi. Kas gi dar? Ai, net nesakysiu kuo man „kvepia“ spragėsiai...
***
Vyras atsidaro šaldytuvą ir retoriškai klausia: „Kuo kvepia mūsų šaldytuvas? Braškėmis!“. O aš sėdžiu balkone ir mėgaujuosi ne tik uogomis, bet ir kaimynės iš pirmo aukšto puoselėjamo jazmino kvapu. Matyt, visą gyvenimą man šie du dalykai ir liks neatsiejami vienas nuo kito.
