Trys vaistažolių ir priekoninių žolelių paruošimo būdai žiemai

Štai dar vienas būdas - džiovintos prieskoninės ir vaistinės žolelės. Džiovinti galima grybus, obuolius, svarainius, vaisius ir kt. gėrybes.

Tai I būdas

Jau esu išsidžiovinusi melisų, bazilikų, krapų, ramunėlių, kmynų, petražolių.

Dabar antrasis džiovinimas, tad džiovinsiu bazilikus, kurie tinka gardinti – sviestui, padažams, daržovių konservams, mėsai (ypač žvėrienai), žuvims, pomidorų konservams ir padažui, varškei, sriuboms.

Rozmarinus – mėsai, žuviai ir kt.

Čiobrelius – maltai mėsai, makaronams, ryžiams, marinatams ir kt.

Petražoles – mėsai, sriuboms, salotoms ir kt.

Melisas - tinka salotoms, padažams ir kt.

Tai tik maža dalis augalų, kuriuos galima džiovinti.

Keli patarimai, kuriuos radau žurnale, tačiau jie yra jau seniai žinomi:

-Augalų lapai skinami iki žydėjimo, o žiedai – vos jiems pražydus. Vaisiai renkami visiškai subrendę. Gaila šįmet taip ir „nepagavau“ liepų žydėjimo;

-Kai augalas džius priklauso ir nuo oro, kokiu jie buvo rinkti. Jei rasoti ar po lietaus augalai gali imti pūti, greitai prarasti spalvą, ilgai džiūsta, praranda dalį vertingų medžiagų. Tad geriausia rinkti saulėtą dieną. Ne ankstų rytą, o kai nukrenta rasa.

-O štai skėtinius augalus – krapus, kmynus, geriausia pjauti dar nenudžiūvus rasai, arba leitingą dieną. O aš darau kiek kitaip - skinu dar nevisiškai subrendusius kmynus, pakabinu tamsioje vietoje žemyn ir jie baigia nokti, tuomet užmaunu krepšelį ir išpurtau, jei nekrenta – nuimu rankomis.

-Rugpjūtį renkami čiobreliai, raudonėliai, rozmarinai, bazilikai, krapai, melisos, šalavijai, pipirmėtės, renkamos garstyčių sėklos, kmynai.

Tik surinkus reikia džiovinti, kadangi džiovinamų negalima plauti, tad stenktis reikia rinkti tik švarias žalumas, be kitų žolynų, be žemių.

Žalumynai ir žiedai džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje. Nes tiesioginiai spinduliai ardo kvapiąsias medžiagas.

Paskleiskite plonu sluoksniu ant popieriaus arba audinio, uždenkite marlę ir retkarčiais pavartykite.

Rozmarinus, raudonėlius, mairūnus, petražoles galima surišti ir pakabinti kaip kmynus. Žolelės išdžiūsta per 3 – 5 dienas, kai kurios ir ilgiau.

Kai kuriuos žalumynus galima džiovinti orkaitėj, nedidesnėje kaip 35 laispnių temperatūroje. Gerai išdžiūvusios žolelės tarp pirštų sutrupa, jei išdžiūsta nevisiškai gali imti pelyti.

Tad jei daržuose auginate prieskonines žoleles, ar kieme auga liepa, niekad nepraleiskite progos kaupti atsargas žiemai. Juk kmynų, melisų, čiobrelių arbatos labai tiks šaltais žiemos vakarasi ar peršalus, o įvairios prieskoninės žolelės – maistui gardinti.

Džiovintus žalumynus geriausia laikyti drobiniuose arba popieriniuose maišeliuose, sausose vietose, arba tamsiuose stiklainiuose.

II būdas

Žoleles taip pat galima šaldyti. Jos tiks šventiniam maistui puošti, sriuboms gardinti. Tereika paskleisti ant pjaustymo lentelės atrinktus augalėlius ir sušaldyti, tuomet dėti į dėželes ir vėl į kamerą. Geriau dėželėse, nei krepšeliuose, nes kiti produktai gali sutrinti.

III būdas

Žalumynus taip pat galima užsūdyti. Susmulkinti arba ne, užberti gausiai druska.

Pavyzdžiui petražolės: praplauti ir pradžiovinti lapus, susmulkint ir sumaišyti su druska (100 g petražolių, sumaišyti su 20 g druskos). Mišinį sukrauti į sterilius stiklainius, suspausti, kad pasirodytų sultys. Tuomet užsukti ir laikyti ne aukštesnėje nei 0 laispsnių temperatūroje.

Tad sėkmingo ruošimosi žiemai!

naujas-skanus-konkursas-ruosiame-gėrybes-ziemai