Kai manęs klausia, kokias gėles labiausiai mėgstu, visada pasitikslinu, kokiu tikslu šis klausimas. Nes jei tiesiog įdomus mano skonis, tai atsakymas - beveik visas, ypač žydinčias. Na, gal išimtį sudaro tos, kurios labiau primena dirbtines ne gyvas, tarkim kalijos ar antūriai. Bet jei klausėjas suinteresuotas mane pradžiuginti puokšte, tai atsakymas visai kitoks.
Tiesa, jis dažniausiai labai suglumina pašnekovą ir vis tiek tenka gauti kokių nors rožių. Nors aš kur kas labiau apsidžiaugčiau brokolių, kalafiorų ar štai tokia šviežių rabarbarų puokšte. Na, nesu ta, kuriai svarbu viską suryti, bet augančios gėlės žydi kur kas ilgiau nei pamerktos vazoje. O tokiu atveju, brokolis sumaišytas su džiovintomis spanguolėmis ir sėlenomis, suteikia kur kas daugiau džiaugsmo.
Kadangi išsvajotos puokštės niekas nepadovanoja, šią susiskyniau pati. Kvapas neišpasakytas. Nykštukėlė kantriai stebėjo, kaip lupu žievelę. Kai pasiūliau paragauti stiebo, labai pradžiugo. Tiesa, neilgam. Vos suleidusi dantukus atšoko ir ilgai raukėsi, kol galiausiai numojo rankele ir nuėjo savais reikalais.
Bet kai pradėjau pjaustyti stiebelius, vėl sugrįžo ir pareiškė, kad "papia", kas bendrine kalba reikštų "kvepia".
Ir tada jau kartu plakėm kiaušinius, sijojom miltus, trynėm trupinukus ir negailėdamos dėjome žalias rabarbarų riekeles. 40 min. nekantraus laukimo prie orkaitės langelio - ir pačiu tikriausiu vasaros kvapu kvepiantis pyragas paruoštas. Metas puotauti!
Beje, rabarbarus geriausia skinti iki Joninių, o žiemai pasiruošti šaldant.
Pridėsiu ir mūsų mėgstamiausio rabarbarų pyrago receptą:
- 170 gr sviesto išsukti su stikline cukraus.
- Įmušti 3 kiaušinius,
- suberti 1,5 stiklinės miltų ir 2 arbatinius šaukštelius kepimo miltelių.
- Į tešlą suberti 300 gramų griežinėliais supjaustytų rabarbarų ir tiek pat jų užbarstyti ant pyrago viršaus.
- O galiausiai viską "karūnuoti" iš sviesto, cukraus ir miltų pagamintais trupinukais.
- Kepti 40-45 min. 170 laipsnių temperatūroje su vėjuku.
Ir mėgautis vasaros skoniu (geriausia su ledais)!
