Šeštadienį buvo gražus oras, tad norėjosi kažkur išlėkti. Ignas liepė mums važiuoti į miestą. Tradiciškai galvojome važiuoti pasivaikščioti po centrą, Bernardinų sodą (kadangi miške gyvename, kartais norisi žmonių). Įsėdom į mašiną, nuvažiavom pusė kelio, abu vaikai, kaip reta, prisnūdo ir taip visai netyčia gavosi, kad pasukom link Trakų, pasivaikščioti po pažintinį Varnikų taką. Man asmeniškai, tai vienas gražiausių pažintinių takų šalia Vilniaus. Takas vienas, bet juo einant galima grožėtis labai skirtinga gamta. 130 metų senumo natūraliai susiformavęs miškas, kitoje pusėje 40 metų, jaunesnis miškas, taip pat įspūdingas takas per pelkes, tarsi iš kokios mistiškos pasakos. O galiausiai poilsio stotelė su vaizdu į bevardį ežerą.
Štai tau ir norėjom žmonių, bet gavom daug gražių vaizdų, šiek tiek žemuogių, mėlynių ir labai daug uodų, nefelbėjo net purškalai. Na, kad jauvisai nebetoli buvo Trakai ir pietų metas, tai užsukome dar ir į Trakus kibinų. Jau gailėjomės, kad maudymukų neprigriebėm, nes tikrai būtume irprie ežero sustoję pasipliuškenti. Papietavome, jau kaip ir namo laikas, vaikams pietų miego metas. Vyras nysprendė namo į Vilnių parvežti mane kitu keliu, kad nuobodu nebūtų. Bevažiuojant, kažkaip atsiminėme, kad Kernavėje vyksta Gyvosios archeologijos dienos, tad pasukome į Kernavę. Kernavėje ankėmės gan senokai, dar vaikų nebuvo. Oi, kaip ten mums patiko, viskas pasikeitę. Sužavėjo atstatytas senovinis kaimelis, senieji trobesiai. Vyko įvairūs amatininkų pasirodymai, puodžių, medinių indų gamintojų. Ignui patiko maitinti avytes Škudes, taip pat žaisti su senoviniais muzikos instrumentais ir žaislais. Pabandžiau ir aš papūsti į didžiulę kriauklę ir ragą, bet neišgavau jokio garso, matyt, silpni plaučiai. Ignas grojo su kaulinėmis lazdelėmis ant akmenų, be galo gražus, sodrus garsas. Akmenys skirtingi, tad ir garsai vis kitokie, tarsi metalofono. Paskui nuėjome pasižiūrėti, kaip vyksta Viduramžių kovos, Ignui jos irgi paliko įspūdį, kaip dėdės su kardais ir skydais žaidžia....Dar truputį pasivaikščioję, jau tikrai pasukome namo.
Tai štai taip trumpam išvažiavę į miestą, atsidūrėme visai kitur ir visai dienai. Buvo smagu ir netikėta.
Vytulka
floryte