Visada buvau veikli moteris, o dabar esu tiesiog mama, žmona, namų šeimininkė, todėl džiaugiuosi turėdama galimybę save išreikšti šiek tiek kitaip.
Kartais norisi pakalbėti apie nieką, o kartais norisi kažko rimtesnio, labiau užkabinančio. Stebėdama mūsų visų bendravimą virtualioje erdvėje nusprendžiau pakalbėti su Jumis apie toleranciją.
Esame laimingi - turime teisę mąstyti ir gyventi taip, kaip norime. Suprantama, egzistuoja daug įsitikinimų, idėjų, požiūrių, norų, kuriems mes nepritariame ar nuo kurių mums darosi bloga.
Ar mes dažnai pakantūs kito nuomonei, seksualinei orientacijai, politinėms, religinėms pažiūroms? Ar sugebame išlaikyti tinkamą pagarbą žmonėms, su kuriais bendraujame?
Tolerancija šiandien neretai įvardijama kaip „pavojuje esanti vertybė“.
Tolerancija turi būti skiepijama nuo pat ankstyvo amžiaus. Vaikai turėtų būti supažindinami su žmogaus teisėmis ir laisvėmis, mokomi būti pakantūs ir tolerantiški „kitam“ ir „kitokiam“.
Lavinimasis neprasideda ir nesibaigia mokykloje. Pastangos kurti tolerantišką visuomenę per švietimą bus bevaisės, jeigu jos nepasieks visų amžiaus grupių žmonių ir įvairių veiklos vietų – namų, mokyklų, darbo, teisėtvarkos institucijų, kt.
Tad kas gi tada yra ta tolerancija?
Nuo MK: Jei remiatės kuriuo nors internetiniu straipsniu ar keliais - būtina nurodyti jų šaltinį, tačiau nereikia visko cituoti. Išsakykite savo nuomonę.
blogietee