TOKIA MŪSŲ KASDIENYBĖ. Piligrimų žygis...

Piligrimai tai turistai, išsirengiantys į ilgus žygius pėsčiomis, lankantys bažnyčias ir kitas su religija susijusias vietas.
Mudu su Airidu vieną dieną pabuvome piligrimais, sudalyvavom 24 kilometrų pėsčiųjų   šv, Jokūbo kelio piligriminiame žygyje.
Gali kilti klausimas kodėl pasirinkome būtent tokį žygį.
Pirma, tai puiki proga sužinoti kas tai yra piligrimai ir kas tai yra Šv, Jokūbo kelias, kodėl jis taip vadinamas.Puikus būdas pasisemti naujų žinių.
Antra - esame aktyvaus laisvalaikio leidimo mėgėjai. Todėl negalėjome atsispirti nesudalyvavę. Tad nuoširdžiai dėkojame veliuoniečiams organizatoriams, kurie mus priėmė ir globojo.
Dar prieš išsirengiant į žygį, pasieškome informacijos ir ji tikrai mus sudomino.. Štai ką mes sužinojome:
“Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Šv. Jokūbo kelias (Camino de Santiago) – 800 km ilgio maršrutas pėstiesiems, jis prasideda Prancūzijos Pirėnų kalnų papėdėje ir driekiasi per visą Ispaniją. Šv. Jokūbo vardu pavadinti piligrimų keliai išraizgę visą Europą. Iki šiol jie baigdavosi Lenkijoje, bet entuziastų pastangomis piligrimų kelio maršrutas pratęstas į Lietuvą. Dvasine kelione į save vadinama piligrimystė Europoje žinoma dar nuo XI amžiaus, o pastaraisiais metais toks keliavimo būdas sparčiai populiarėja ir mūsų krašte. Nuo šiol kelionę Lenkijoje baigdavę piligrimai dabar žygiuos ir per Lietuvos teritoriją.
Prieš šimtus metų krikščionys ėjo lankyti šv. Jokūbo palaikų Santjago de Kompostelos miesto katedroje. “

Šv. Jokūbo kelio simbolis yra kriauklė. Lietuvoje yra 30 objektų: bažnyčių, koplyčių, vienuolynų, žymimų šiuo simboliu.Tarp jų ir mūsų rajono miestelio - Veliuonos bažnyčia.
Labai smagu, kad  visi žygio dalyviai gavo skareles su šiais simboliais, bei piligrimo pasus. 

Mūsų kelias prasidėjo Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčioje. Čia į mūsų pasus buvo įspaustas pirmasis ženklas, žymintis mūsų kelio pradžią.

Dar stabtelėjome Šilinės smuklėje, Panemunės pilyje.

Raudonės Švč. Jėzaus širdies bažnyčioje, sužinojome, kad šis pastatas pirmiausiai buvo naudojamas kaip dvaro karietinė. Dvaro ponas padovanojo šį namą tikintiesiems ir tik tada 1931 - 1932 m.  jis buvo pertvarkytas, pristatytas bokštas. 
Štai šis siuvinėtas paveikslas, to paties pono dovana jau pradėjusiai veikti bažnyčiai.

Kelią užbaigėme Veliuonos Švč. Mergelės ėmimo į dangų bažnyčioje, į mūsų pasus buvo įdėtas 5 - asis antspaudas.
Ir vėl išgirdome šiek tiek istorijos. Parapiją šiame miestelyje įsteigė didysis kunigaikštis Vytautas, tik ši  bažnyčia pastatyta kiek vėliau 1644 m.
Pasirodo į bokštą užlipti leidžiama lankytojams, tik buvome pernelyg pavargę, tad nusprendėme, kad čia dar sugrįšime. 

Dar buvome pavaišinti saldainiais, ne bet kokiais, o Veliuona. Simboliška, juk lankėmės Veliuonoje.

Keliaudami nemažai sužinojome ir apie patį  Veliuonos miestelį. Smagu, kad organizatoriai skiria dėmesio visiems žygeiviams, pasidalina savo žiniomis.