TOKIA MŪSŲ KASDIENYBĖ. Pasivaikščiojimas po rudenėjantį Jurbarką

Nieko naujo nepasakysiu: kaip greitai bėga laikas. Jau nekalbu, kad greitai bėga metai. Tai ypač akivaizdu žiūrint į augančius vaikus.
Bet taip greitai bėga dienos, savaitės, mėnesiai. Jau pradedame galvoti apie Kalėdas, o dar rodos prieš kelias dienas džiaugėmės gelstančiais lapais.Dabar lapai nudraskyti rudeninių vėjų guli ant žemės, ir jie jau nečeža maloniai po kojomis.o sumirkę nuo rudeninės darganos.
Kol visa tai dar nenukeliavo į užmarštį kviečiu pasivaikščioti po rudenėjantį Jurbarką.
Dvaro parką, pavadinčiau gražiausia miesto vieta. Čia ne tik išlikę dvaro pastatai, menantys istoriją, atstatyti buvusio dvaro  vartų fragmentai, sutvarkyta teritorija, čia erdvi teritorija pasivaikščiojimams, daug suoliukų pasisėdėjimams, taip pat ir nuolat rengiamos parodos krašto muziejuje.




Miesto bibliotekos skverelis taip pat jauki vieta, kurioje visada galima atrasti ką nors patrauklaus.Biblioteka nuolat ką nors pasiūlo lankytojams. Ir jei negalima užeiti vidun, galima pasivaikščioti aplink.
Vieta rudeninei fotosesijai.




Jaunimo parkas taip pat siūlo erdvę pasivaikščiojimams.
Knygų avilys jaunimo parke. Ne itin praktiškas, šiuo metu jo lentynos jau tuščios.

Savivaldybės ir Kultūros centro aikštė, nuolat pasipuošia kokiomis metų laiką atitinkančiomis detalėmis. Todėl tai ttaip pat tampa traukos objektu.




Visada sakau, kad ir mažas miestas savitai gražus. Todėl mes džiaugiamės ir didžiuojamės savo mažo miestelio grožiu. Tai tik trumputis pasivaikščiojimas, mūsų mieste galima pamatyti ir daug daugiau gražių vietų.