TEN, KUR VAIKAI: „Bėk, višta, bėk!“

Štai toks šūkis lydi kasmetinį Ukmergės rajone, Pabaisko miestelyje, organizuojamą festivalį, kuriame galima išvysti ne tik 1435 metais vykusio Pabaisko mūšio inscenizaciją, bet ir unikalią pramogą visai šeimai – vištų lenktynes. Taip taip, perskaitėte gerai – pačių VIŠTŲ pačias pačiausias LENKTYNES! :) Kai prieš trejus metus perskaičiau žinią, kad gimtajame rajone bus organizuojamos būtent tokio pobūdžio lenktynės, labai knietėjo gyvai išvysti, kaip tai įmanoma ir kaip visa tai vyks. O vyksta viskas gana paprastai: organizatoriai turi sumontavę metalinį bėgimo taką, tuomet vištos šeimininkas įdeda vištą į bėgimo taką, apžergia jį ir, davus startą, veja vištą finišo link. Vyti vištą galima ne bet kaip, o tik rankomis, nenaudojant jokių daiktų:

Skaičiuojamas laikas, kuri gi višta įveiks 24 metrų trasą greičiausiai. Kai kurie į lenktynes atsiveža savo auginamas vištas, o jei neturi savo, gali šią pramogą išbandyti ir su svetima višta: vištos nuoma lenktynėms – 5 eurai. Koks prizas vištai nugalėtojai? Autorinis darbas – metalinis kiaušinis. Tiesa, šis prizas yra pereinamasis, taigi kartu ir įpareigojantis lenktynių laimėtojus dalyvauti ir kitąmet.

Ar įdomu vištų lenktynės vaikams? Su trimečiu Antanuku šįmet atidžiau stebėjome lenktynes; kurį laiką žiūrėjęs mažasis paklausė: „Kodėl vištos bėga?“. Hm, tikrai, kodėl? Sakau: „Nes jas veja tetos ir dėdės“. Ir vėl klausia: „O kodėl jas veja tetos ir dėdės?“ Susimąsčiau, sakau: „Nežinau, nes turbūt visai linksma.“ Ir pagalvojau: ar tikrai linksma? Kažkiek taip, ypač jei višta nenori bėgti ir taip ir lieka starto taške arba, nubėgusi pusę trasos, apsisuka ir pasileidžia atgal. O daugiau?.. Ar dalyvaučiau su savo auginama višta? Turbūt ne, nes, kiek teko girdėti, yra tikimybė, kad sudalyvavusi tokiose lenktynėse višta nedės kiaušinių kelias dienas. Ar net ir vištai pažįstamas stresas? Turbūt taip. Todėl, net ir prisiminus lenktynių šūkį „bėk, višta, bėk“, gal geriau šią pramogą vadinti ne vištų lenktynėmis, o vištų lenktyninimu, nes juk ne pačios vištos lenktyniauja – lenktyniauja žmonės... :)

Lenktynės lenktynėmis, bet Pabaisko festivalis vertas dėmesio ir dėl kitų dalykų – ypač pramogų vaikams. Čia visada apsilanko lėlių teatriukas, nors šįmet Antanas nebuvo labai kantrus žiūrovas (gal dėl to, kad per toli sėdėjome, o gal ir lėlės buvo per mažos):

O kaipgi paukščių lenktynės be paukščių parodos ir įvairia forma pateikiamos informacijos apie paukščius: Antaną ypač domino įvairių rūšių gaidžiai ir antys:

Dėmesio sulaukė ir šiaudų batutas bei senovinis žaidimas – smėlio dėžėje paslėptų daiktų paieškos (šitą būtinai išbandysime ir savam kieme):

Surasti smėlyje paslėptą daiktą nepakanka, – reikia jį dar kruopščiai nuvalyti, na, o mūsų trimečio atveju dar būtų gerai jį ir įvardyti, kad ir pažinimo, kognityviniai, ir kalbos gebėjimai lavėtų :)

Pradėję festivalio lankynas nuo lekiančių vištų žingsnių skaičiavimo, baigėme Afrikos būgnų rimtais, kurie nepastebimai įtraukė ir vaikus, ir jų tėvelius:

Kas esate bandę būgnuoti, galite įsivaizduoti, kokiu žaibišku ypu užburia afrikietiškas ritmas :)

Beje, ar esate lankęsi, matę ar girdėję apie paukščių lenktynes kituose Lietuvos miestuose? Jei taip, kokie įspūdžiai?