Tamsus periodas

Be nuotraukos, nes čia nėra, ką rodyti.

Apie 2 mėnesius tęsiasi labai sunkus periodas, mažosios miegas labai prastas, keliasi maždaug kas valandą, su tėčiu visai atsisakė valgyt, kaip ir miegot, tad visi džiaugsmai tenka man. Jaučiausi tikrai pavatgus, bet, kad tiek, iki šios nakties nenumaniau.

Naktį atsibudo gal kokį 3 kartą, nepavyko iš karto užmigdyti, supau, jau atrodo užmigo, dedu šalia, ir vėl atsibudo. Po 3 tokio karto tiesiog pasidėjau ją rėkiančią šalia, vyras sako duok man pamėgint, ir tik jam paėmus pradedu isteriškai verkti su garsiais sriūbavimais ir be proto drebančiom rankom, sakau "patrauk ją, nenoriu". Vyras kiek išsigando, nes sakė, dar nebuvo manęs tokios matęs. O aš lekiu laiptais žemyn, atsisėdu kampe ant lovos, ir taip verkiu, kad net širdį duria. Rankos drebėjo ilgai. Nors nurimau gan greit, paskui pati ir dukrą užsimigdžiau. 

Ryte iš karto rašiau draugei psichologei, klaust kas čia nutiko. O ji nuramino, sako - pailsėk, būna taip, kai persitempi. Ir tikrai, turbūt per daug visko susidėjo. Iš namų viena nebuvau išėjus jau 2 mėnesius, tas nuolatinis nuovargis, dar savaitę trukę pykčiai su vyru ir stengimasis būti kuo geresne mama nedavė nieko gero. Reikia kiek pristoti. Nes vidinė būsena buvo klaiki.