Sveika lieknėjanti: apie dėžę maisto

Kai gimė antras kūdikis, aš nusprendžiau, kad viskas, „susitvarkau“ ir gyvenu toliau :) Tai buvo tarsi naujo lapo atvertimas. Pirmiausia nusikirpau plaukus, tai atrodė paprasčiausia :) Galiu pasakyti – po to labai palengvėjo. Tuomet nusprendžiau išmokti maitintis ir iš karto ėmiausi veiksmų – prikroviau pilną dėžę maisto produktų, kuriuos išgabenau iš namų. Labai norėjau išmesti, bet maisto mėtyti negalima, tai išdalinau. Po to, žinoma, sekė drabužių spinta – 70 proc. drabužių į maišus ir atiduoti. Ufff...pasakiškas jausmas. Beveik kaip gerai apsipirkus.

Šį kartą apie tai, ką sukroviau į dėžę. Taigi, kaip ir pas visas mamas, spintelėse pas mane buvo visokių atsargų „jei kas užsuktų į svečius“ – viską sukroviau. Tai sausainiukai, visokie vaikiški „pagraužtukai“, baronkytės ir lazdelės. Toj pačioj spintelėj – kava, arbata, cukrus, duona. Duona iškeliavo, ją pakeitė duona be cukraus ir be mielių. Cukrų palikau, tačiau jau 4 mėnesiai jis nenaudojamas, naudojame agavų ir klevų sirupą, net vyras ir svečiai mielai priima šį pakeitimą. Baronkyčių karts nuo karto namie atsiranda vaikui, bet retai.

Mišinys keksiukams, miltų mišinys blynams ir kvietiniai miltai. Toje pačioje spintoje laikau makaronus. Sukroviau ir juos. Visus, išskyrus vaiko su mėgstamais herojais ir turėtus pilno grūdo makaronus. Taip pat iškeliavo visi balti ryžiai, kuskusas, manų kruopos, kukurūzų kruopos. Vietoj jų – rudieji ir raudonieji ryžiai, miežinės, avižinės kruopos, grikiai.

Tačiau ši spintelė prisipildė iki tol nenaudotų produktų – pilno grūdo kvietinių ir ruginių miltų, visokiausių ankštinių – lęšių, avinžirnių, pupelių, bolivinės balandos. Žodžiu spintelė neliko tuščia, o mes visa šeima ir toliau sekmadienio pusryčiams valgome blynus. Kartais kepam pyragus – šokoladinius :) Tik juose arba miltai pilno grūdo arba dar vienas atradimas vietoj miltų – virtos pupelės. Taip taip, tinka netgi tos konservuotos.

Dar į dėžę sudėjau padažus, majonezą. Šių produktų niekuom nepakeičiau – tiesiog nebereikalingi. Saulėgrąžu aliejų naudojau kepimui – sudėjau į dėžę, dabar perku kepimui tinkamą saulėgrąžų aliejų.

Visus produktus sudėjus, kaip dabar pamenu, iškilo toks klausimas – ar jeigu jau žinau, kad tai nevertingi produktai, tai turėčiau juos siūlyti kitiems? Galiu pasakyti, kad produktus labai greitai išsidalino aplinkiniai...ech...:) Tiesą sakant, toks pats klausimas iškilo ir perkant maistą „Maisto bankui“ – ir pirmi metai, kai nupirkau tai, ką pirkčiau sau – kiek įmanoma sveikiau. Tiesiog nekilo ranka elgtis kitaip.