Susipažinkime

Susipažinkime...

Esu jauna (dvidešimt devynių metų) mama, auginam su vyru du vaikučius. Vyresniam berniukui trys metai, mažesnei mergytei jau pusantro mėnesio J

Savo viešuose įrašuose stebėsim:

 kaip auga mūsų mažylė,

 kaip sutaria didysis brolis su sesyte,

kaip broliui sekasi darželyje,

ką mes veikiame laisvalaikiu,

ar lengva auginti du vaikučius (kurių vienas tik ką gimęs),

kokius mylimus produktus esame atradę per tiek metų patirtį ir dar daug aktualių mamoms dalykų.

Taigi, pirmasis mano įrašas apie mūsų mažąjį stebuklą, gimusį prieš pusantro mėnesio – mūsų dukrytę.

Nėštumas buvo planuotas, bet netikėtas, nes dar maitinau pirmagimį (kuriam tuo metu jau buvo du metai). Apsilankiusi pas daktare ir sužinojusi, kad laukiuosi labai nustebau ir apsidžiaugiau. Kai vyrui pasakiau, jis skambino ne kam kitam, o draugui pasigirti pirmiausiai. Tą pačią diena nutraukiau maitinimą naktimis vyresnėliui (stebuklingai lengvai mums gavosi, nors prieš tai buvo labai sunku nutraukti). Nėštumas nebuvo sunkus, tik labai reikėjo save saugoti, nuo vyresnio sūnaus nešiojimo. Kai užsispirdavo, kad neščiau, reikėdavo pajungti visas fantazijos galias. Vyras, tėvai, visi labai mane saugojo ir lepino. Priaugau apie keturiolika kilogramų, nebuvo labai sunku. Neturėjau jokių maisto užgaidų nei su pirmuoju, nei su antruoju vaikiuku, tad kai mamos giriasi, ko nėščios užsimanydavo, net netikiu J

Dukrytė gimė spalio mėnesį (nuo numatyto termino skyrėsi viena dienele, labai tiksliai daktarų apskaičiuota, nors prisiekiau, kad gims ji anksčiau). Pabaigoje nėštumo buvo sunku judėti, tad daug gulėdavau lovoje, vis bijojau, kad neprasidėtų gimdymas anksčiau laiko. Pagimdžiau per keturias valandas nuo atvažiavimo į  gimdymo namus. Gimdymai abu man buvo greiti ir lengvi (jei apskritai gimdymą kaip procesą įmanoma „lengvu“ pavadinti). Dukrytė gimė nedidukė (49 centimetrų ūgio ir 3150 gramų svorio). Gražutė, mažutė, rami mergaitė.

Tiek pirmąjam susipažinimui, iki.