Stalčiaus lobiai

Tai gali būti arba labai įdomus, arba labai nuobodus užsiėmimas. Viskas priklauso nuo stalčiaus turinio. Jei pradedu tvarkyti virtuvinių rakandų stalčių, greitai užklumpa nuobodulys ir norisi kuo greičiau baigti blizginti tas šakutes. Tačiau pravėrus mažutį „o gal kada prireiks“ stalčiuką, galiu net pamedituoti, nusikelti į tolimus laikus ir net tvarkantis smagiai praleisti laiką.

Štai, mažutis ryšulėlis Valentino dienos atvirukų su banaliais ketureiliais, gautų dar mokykloje. Iš vakaro į koridoriaus gale stovinčia laiškų dėžę sumesdavome po krūvą tokių klasės ir mokyklos draugams. Ne meilė tada buvo svarbu, bet parodyti, kad esi draugiškas. Ir tiesiog šiaip smagiai pažaisti. Visai miela juos perversti, prisiminti po ketureiliais pasirašiusius draugus... Vienas net nuo mažojo broliuko, kuris dar buvo pradinukas – sveikinime praleistą raidę į reikiamą vietą bandė įsprausti varnele.

Greta kompaktinis diskas su aplūžusia dėžute. Ant jo apie turinį viską pasakantis lipdukas su ES vėliava – studijų metu vykusios stažuotės Europos Parlamente nuotraukos. Reikės peržiūrėti, pagalvoti ir apie šiuos, tada kartu keliavusius draugus. Buvo smagu. Ypač kai vasario mėnesį su kailinukais Briuselio centre įčiuožiau į fontaną – nes juk reikėjo tobulos foto pasilipus ant jo krašto. Foto pavyko, net šlapio užpakalio nesimato.

Kažkoks laidas, keletas raktų pakabukų, dvi šratinukų spyruoklės, dailiai susuktas atlasinio kaspinėlio pusmetris – viskas gali kada nors praversti. Tik aišku, jei prisiminsiu, kad jie čia yra. Kas čia dar? O gi mokyklos baigimo proga dovanų gauta užrašų knygutė su ponios Emilijos palinkėjimu. Joje visi svarbiausi studijų metų užrašai. Net 1, 3 ir 16 troleibusų tvarkaraščiai kruopščiai nurašyti (nesijuokit, išmaniųjų juk dar nebuvo). Egzaminų kalendorius, kažkodėl blizgančiu šratinuku įrašytas J. V. Gėtės vardas, sausainių su šokolado gabaliukais receptas... Hmmm, įdomiau už detektyvinį romaną...

Ką stalčiuose slepiate Jūs?