Spalio spalvos

Kuo tamsesni vakarai, tuo labiau dieną norisi sugaudyti ir užfiksuoti tas ryškias ir nuostabias spalvas, kurias mums dovanoja spalis.

Kaip niekad šiemet jis man be galo ryškiaspalvis. Taip ir norisi prieš niūrųjį metą sugerti tas visas rudens spalvas ir pasilaikyti sau.

Bet vis tik pasidalinti su kitais yra daug smagiau ...

Gražuolė kaimo saulėgrąža.

Obuoliai jau pavirtę sultimis.

Vis dar nokstantys ir laukiantys šalnų šaltalankiai.

Gudobelė sunokinusi savo vaisius.

Klevas paleidžiantis pavėjui savo paskutiniuosius lapus.

Ryškiaspalvis putinas.

O apie spalį labai gražiai yra parašiusi vaikų poetė Alma Karosaitė.

Ėjau ir spalį sutikau.
- Oi, koks tu šaltas! -
Jam sakau. –
Išskrido paukščiai
Paskutiniai...
Kas mums dabar čiulbės
Gimtinėj?
Jau parudavo visos gėlės,
Ir vėjas siaučia kaip pašėlęs!

Bet spalis man nusišypsojo
Ir numetė staiga po kojų
Auksinį gražų klevo lapą,
Ir pats jisai auksiniu tapo.