Skirtingi vasaros skoniai

Šitie džiovinukai įpatingas skanėstas tiek mūsų šeimai, tiek netikėtai užklydusiam svečiui. Netgi toks svečias, kuris atsisako pyragėlių, sausainukų, ar kitų saldumynų, šiems skirtingų skonių saldainiukams nelieka abejingas.

O be to, tai gali būti puiki dovanėlė draugui, arba galima pasiimti į kelionę, ar einant į svečius. Džiovinukus, sudėtus į stiklainiukus, sandariai uždarytus galima laikytti per visą žiemą.

Skirtingi skoniai, tik receptūra ir gamyba tokia pati.

Pirmą kartą šiemet pabandžiau džiovinti geltonąsias trešnes.
Skonis gavosi panašus į geltonųjų razinų.

Cukinijas, paprastai džiovindavau rudenį, vargdavau su jau sukietėjusia žieve. Pabandžiau su jaunutėm, likau patenkinta, nes paruošimas dvigubai greitesnis ir malonesnis.


Vyšnios jau išbandytos praeitą vasarą.Labai skanios ir išsiskiria savo rūgštoku skoniu.

Dar planuoju pabandyti džiovinti slyvas. Na ir be abejo neapsiesim be moliūginių skanėstų.
Kaip tai pagaminama?
iš uogų su kauliukais išimami kauliukai, jos užpilamos cukrumi. Cukraus galima pilti pagal skonį, smaližiams daugiau. Aš  5 kilogramam uogų ar daržovių. pilu 500 - 600 cukraus.
Paliekame per naktį, kad atsirastų kuo daugiau sukčių.
Sultys nupilamos, užverdamos, galima įdėti vanilinio cukraus.
Užpilama atgal ant uogų ir vėl paliekama 4-6 valandom.
Paverdama 10 minučių, nuvarvinama ir dedama džiovinti į džiovyklę.

Cukinijos ar moliūgai, nulupami, išimamos sėklos, supjaustomi didesniais  gabalėliais. Viskas daroma taip pat kaip su uogomis, tik verdama daug ilgiau, tol kol gabalėlis įgauna  skaidresnę spalvą.
Vyšnių sirupą dar panaudoju kaip uogienę.
Cukinijų, moliūgų, trešnių likusio sirupo nenaudoju, bet išradingos šeimininkės galbūt rastų įdomių būdų jam panaudoti.
Galbūt iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad daug darbo ir terliojimosi. Bet kartą pabandžius, norisi pakartoti.  Skonis maloniai nustebina.